Šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vasarą pabaigti kvietė visus šventiškai, kaip visada, bet mes juk žinome, kad į tą pačią upę niekada neįbrisi. Taip ir „Juodaragis“ visada būna vis kitoks, niekada – „kaip visada“. Be abejonės, ši šabloniška frazė tinka absoliučiai visiems serijiniams renginiams, išskyrus tuos atvejus, kai atsiliepimai būna iš ciklo „kaip visada, šūdas“ ar […]
Atrodo, kad dar visai neseniai Lietuvoje buvo laikas, kuomet festivalių kultūrą palaikė vos keletas renginių. Šiemet ar pernai kiekvienas šiltojo sezono savaitgalis tapo karo lauku tarp skirtingus festivalius rengiančių asmenų. Aršiame karo lauke neutraliai iki šiol laikosi bene seniausias ir giliausias tradicijas turintis renginys šiemet grįžęs į sau įprastas padangas. Šiųmetinio „Mėnesio Juodaragio“ koncepsija į […]
Kaip galvojat, ko žmonės traukia į festivalius? Pasikultūrinti, sakot, pasiklausyti muzikos, išgirsti ko dar negirdėję, dėl mėgstamų atlikėjų, žodžiu, dėl muzikinės programos?
Paskutinio vasaros savaitgalio festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet pasipuošė aušros žvaigžde – bendru simboliu lietuvių ir latvių kultūroje – į kurių sandūrą Zaraso ežero saloje kviečia rugpjūčio 23–25 dienomis.
Atvykus į Zarasus mūsų iki lūbų nukrautą mašiną pasitiko kaip minimum valandos ilgumo eilė. Gi aš žinodamas, kad Šiaurinėje scenoje gros mano draugai ir kraštiečiai „Sala“ šokau prie bagažinės ir palikęs kompaniją mašinoje su sėkme, patraukiau prie paradinių vartų.