Vos vienas filmas buvo ne visai mums, gi likę, kaip bemaž visada šiame festivalyje – savo skirtingumu gražūs.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) programos vaikams „Iki mėnulio ir atgal“ seansuose laukiami ne tik jaunieji dokumentikos gerbėjai, bet ir jų tėvai bei visi, kurie teberanda bendrą kalbą su savo vidiniu vaiku.
Rugsėjo 24–spalio 4 dienomis čia tradiciškai vyks 17-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF).
…Apsikeitėme Feisbukais (kaip dabar populiaru išsireikšti) ir štai galop apturėjome pokalbį. Platų, įdomų, artimą ir, žinoma, labai smagų. Paklausinėjau Sandro Bozzolo, kaip jis iš to paprasto italų studento, gyvenusio Baltijos barake 2006-taisiais, štai tapo kino kūrėju. Tada, kaip jis susipažino su Antanu Mockumi, bei kodėl būtent Nijolė, o ne Antanas buvo tas pasirinktas veikėjas.
Kaip tik įmanoma glaustai apie neįmanomai gerus dokumentinius filmus.
Amerikiečių avangardinio kino pradininkas; 7-ojo dešimtmečio Niujorko bohemos siela; amžinas poetas; pasaulio žmogus; lietuvis iš Semeniškių kaimo… Kiek skirtingų Jonų Mekų tilpo begalinėje Meko asmenybėje? Atsakęs, ko gero, nebūtų nei pats filmininkas – kaip J. Mekas mėgdavo save vadinti.
Nufotografavus Popiežių prie Prezidentūros, pamąsčiau, kad tos fotosesijos pilnai užteks ir nėra čia ko dar blaškytis po aptvarais nusagstytą Vilnių, begaudant Papamobilį per galybę iškeltų rankų. Nieko nuostabaus, kad Pranciškaus vizitas buvo minimas ir po kino juostų vykusiose diskusijose su filmų kūrėjais, kurie buvo „kiek kaltai“ laimingi, kad nukonkuravo Pontifiką. Tad apie pamatytas juostas ir diskusijas – štai žemiau.
Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis šiemet prasidės rugsėjo 20 d. ir Vilniaus kino teatruose „Skalvija“ bei „Pasaka“ vyks iki 30 d. Spalio pirmosiomis dienomis VDFF prasitęs Kaune ir Ukmergėje. Kaip ir kasmet, šis jau penkioliktas festivalis išlaikys tą pačią struktūrą, kaip visad bus gausybė svečių, tačiau frazė: „Po dangum – nieko naujo“, netinkama. Nors filmuose […]
Kartą per metus net ir nuošaliausias Indijos vietoves pasiekia kino stebuklas – miestelių aikštėse įsikuria keliaujantis kino teatras. Sukrapštę kelias smulkias monetas vaikai ir suaugusieji veržiasi užimti patogiausias vietas laikinais kino namais tapusiose palapinėse, tupiasi čia pat ant smėlio ir pabirusių akmenų. Jų kasdieninį gyvenimą fiksuojantis filmas „Kino keliautojai“ (rež. Shirley Abraham, Amit Madheshiya, The […]
Krepšinis sujaukė šiųmetį Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalį. Dėl jo neišvydau, tikėtina, 3 puikių juostų, bet ką darysi… Kita vertus viso pamačiau ne tiek jau ir mažai – devynias (gi praeitamet seansų skaičius siekė net 13). Jūsų dėmesiui – visų filmų mini recenzijos. P.S. Juostos išrikiuotos nuo didžiausią įspūdį palikusios iki silpniausią. Kino liekanos: sugrąžinta istorija […]
Dokumentinis kinas, tai – proziška, statiška, tiesmuka ar tiesiog nuobodu? Aha, lygiai taip aš maniau apie šį kino žanrą, iki kuomet prieš tris metus, nedrąsiai (iš neturėjimo ką veikt) pradengiau uždangą “Skalvijos” kino teatre. Ir tarsi Amūro strėle mane jis pervėrė taip, kad tapau Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio tikriausiu fanu. Tai vienas iš trijų indoors […]