Jei praeitas savaitgalis buvo šventai paskirtas kinui ir tik jam, tai šis – beveik vien muzikai. Kaip ir priklauso man kaip hipseriškos sielos personalijai, muzika renginiuose varijavo nuo sunkaus metalo, iki linksmai nuotaikingo punk‘n‘rollo, nuo saldžių kaip mylimosios seilės baladžių iki „Depeche Mode“ afteryje. Viskas tiko, viskas atitiko, viskame savas. Ir kaip papoliariai mėgstama išsireikšti – […]
Visus tuos, kuriuos pavasarinė saulė akina per skaudžiai, o dangaus mėlynė nuteikia šiurpiai – savaitgalį į klubą „Loftas“ kvies tamsi muzika. Industrial leidykla ir organizacija „Autarkeia“ net po penkerių metų pertraukos vėl organizuoja festivalį „Nordic Audio Modern“. Šiame dviejų dienų industrial muzikos renginyje koncertuos tokios požeminio pasaulio žvaigždės kaip „Inade“ ir „Herbst 9“ iš Vokietijos, „Deutsch Nepal“ ir „Survival Unit“ iš Švedijos, bei…
Paskambino man aną tingųjį šeštadienį toks Audrius Ramuva telefonu ir pradėjo įrodinėti, kad atvaryčiau į „48 Cechą“ paklausyt ambiento (tieko jo dj seto, tiek kitų atlikėjų gyvai atliekamos šios muzikos). „48 Cechas“? Noneimai? Tai mane, kaip patikrintos klasikos šalininką, veikė kiek atbaidančiai. Tačiau galiausiai tinginį palaužiau ir po renginio pamačiau, kad ties abiem klaustukais iš ties buvo suklysta. Šauktukuose juk tyko ambientinė esmė, o vienas iš „noneimų“ sugrojo žvaigždiškai.
Kaip dabar atsimenu tą performancų festivalį vykusį Kaune… Vadinosi jis „Europa Jurgio Mieste“, vyko jis Kauno Paveikslų & M. Žilinsko galerijose ir galiausia tai buvo jau net beveik prieš 10 metų (2003-siais). Iš faršo daromos skulptūrėlės ir nei keptos, nei virtos suvalgomos. Tada tapymas nuogu kūnu ant grindų, lakstymas ant stogo apsirėdžius Adomo kostiumu, įvairūs giedojimo hepeningai su žiūrovais.
Industrial muzikos leidykla ir renginių organizatoriai „Autarkeia“ su direktoriumi Lashisha priešakyje, grąžina tai ko turbūt daug kas laukė kaip skolos, kurios jau nebesitikėta. Prieš 2 metus atgijo Industrial festivalis „ICETODIRON“, su ant „Mulen Ružo“ scenos lipusiais tokiais ekstremalais, kaip „Death Squad aka mk9“ iš JAV, „con-dom“ iš UK, bei Švedais „Alfarmania“, Kristian Ollson.
Vakar Lietuvos muzikos metalo rinkai buvo pristatytas dar vienas, bet itin retas dalykas – dainos video klipas. Šį retą džiaugsmą bei malonų akių skausmą surentė Vilniečių metalo (tiesiog – be vosokių ten death ar black priedėlių) grupė “Awakening Sun”, kuri susibūrė praėjusių metų pavasarį.
„Sala“ – tai eksperimentinės, psichodelinės, „šamaniškos“ ir, ko gero, daugiau nei vien tik muzikos projektas iš Utenos. Startavo jis (dokumentaliai) 1999 metais, kuomet buvo išleistas pirmasis self-release‘as pavadinimu „Alas“. Su laiku „Sala“ sumeistravo beveik tuziną selfrelyzų, bei keletą leidinių išleistų leidykloje „Autarkeia“. Toliau tekste – pokalbis su alas23 apie tai kuo dabar gyvena “Sala”, tai – Fieldrecording.
„Savaitgalis prasideda ketvirtadieniu, bet tik tikri raveriai tą žino.“ Gal dėl to, kad sportinius diskotekininko batus pakabinau kažkadais ant vinies, ketvirtadienį patingėjau ir likau namie nenuėjęs į „Auszra 16“. Kitą dieną skaitydamas vienas už kitą gražesnius atsiliepimus, graužiausi iki paskutinio savaitgalio atodūsio. Likusias dienas nutariau išnaudoti taip, kad klaida nesikartotų. Penktadienį – post-metalas @ XI20 (exKablys), šeštadienį – „Rebelheart“ @ Tamsta, o sekmadieniui užmerkti – meno komuna pavadinimu “ARToteka”, o joje – Argentinietis Javier Manik. Įspūdžiai stiprūs, tad nusiteik lengvam tekstui.