Turbūt ne vienam Throbbing Gristle, Cabaret Voltaire, NON, Clock DVA, Z’EV vardai sako daug. Kai kas su jais yra užaugęs, kai kas juos (net ne kartą) gyvai klausė Lietuvoje, dar kitiem tai yra daug daugiau nei tiesiog muzika. “Industrial Soundtrack For The Urban Decay” tai dokumentinis filmas, kuris pakvies į kelionę po industrijos triukšmuose skendinčią […]
Peteris “Sleazy” Christophersonas mirė – tokia žinia mus pasiekė prieš 2 metus, Lapkričio 25-tą dieną. Paskutinis mohikanas, galima netgi ir taip skambiai išsireikšti, paliko pasaulį be magijos, kurią skleidė savo, ko gero, nemaria ir mirtina muzika. Nebėra “Coil” galutinai, nebėra ir industrial pionierių “Throbbing Gristle”. Tačiau iki mirties Sleazy visgi su kolegomis buvo keletui dienų užsidarę studijoje. Ir praėjus 2 metams po šio žmogaus mirties, anie dadėję savo indėlį išleido anapilin iškeliavusiam draugui tribute albumą pavadinimu “Desertshore / The Final Report”.
Žinokit, praklausiau aš tuos visus, išsireiškime šlyščiai, naujosios miuzikmakerių kartos albumus, kurie figuruoja daugumoje blogų topų viršūnėse („Apelsinai“ ten vsiakyje, šiaip a la novatoriškasis r’n’b – konkretus šių metų trendas), ir jie manęs visiškai nevelka.
„Throbbing Gristle“ tai industrial muzikos grupė-legenda, kuri susideda (-ėjo) iš transseksualo, numirėlio ir šiaip poros keistuolių. Savo klajones po tamsiąsias žmogaus pasąmonės puses šie nukvakėliai pradėjo 1975 metais, transfromuodami performancų grupę „COUM Transmissions“ į paminėtą muzikinį kolektyvą.