Mačiau grupę „Antis“ ne vieną ir ne du kartus. Vinilai nubrūžinti iki skausmo, o jų himnai sugerti ašaromis. Pamenu kaip širpuliukai vaikščiodavo vaikystėje išgirdus „Lietuvos Valstybė”! Na, o “Ne tau, Martynai” juk gabalas skirtas man, Martynui. Tad neapsilankyti dar viename šių rocko veteranų ir paskutiniųjų maištininkų re(n)ginyje atrodo nebuvo priežasties – atostogos, šventinis šurmulys, velniškai […]
Pop scenos karalienė, Kauno diva, Bravo statulėlės laimėtoja – tokie štai neoficialūs įrašai yra Džordanos Butkutės gyvenimo aprašyme. Tačiau ar visi jie yra teisingi ir ekvivalentūs – toks klausimas kirbėjo prieš jos koncertą mano galvoje. Ir lūkesčių būta kone maksimalių. Mat albumas iš ties pelnytai gali būti tituluojamas kaip geriausiu Lietuvišku metų įrašu, mat popso ten […]
Nors pirmasis rugsėjo savaitgalis Vilniuje pasižymėjo totaliu veiksmo pertekliumi, kur viskas, it kokia lava iš ugnikalnio, veržėsi pro kraštus, – siautė jau mūsų aprašytas LOFTAS festivalis, džeržgė Sound of the underground Vilnius (apie jį kiek vėliau), miesto centre įsikūrė Sostinės dienos, įvairiausiose erdvėse skambėjo Vilnius Music Week ir t.t. – tačiau nusprendžiau palikti šį šurmulį ir […]
Nors pavasaris atėjo kažkoks šlubuojantis, bet vasara apie save skelbia jau iš anksto – festivaliais. Tad šiame glaustame, dviejų dalių straipsnyje yra apžvelgiamos ne visos devynios galybės lietuviškų festų (nes ir pavargti galima, kol viską aprašysi) bet tai, kas laukia perėjus gimtosios žemės sienas. Užsienio festivaliai, kuriuos būtų įdomiausia aplankyti; kas juose numatoma; kokios kainos […]
“Garbanotas Bosistas”, tai tokia pienės pūkų betvarkė, kuri susikūrė 2008-tais metais Vilniuje. Jaunuoliai tada dalinosi bendra vizija “sukurti kažką savito ir unikalaus”. Per tą laiką grupė daug repetavo gyvo garso koncertuose, kol galiausiai 2012-tais išleido kompaktą pavadinimu “Venera”. Tai – 5 dainų mini albumas, kuris spinduliuoja bekompromisiu pozityvu, alsuoja gaivia pavasario rasa, priverčia suktis fantaziją […]
Pirmą kartą išgirdau King of Pop kuomet draugelis užleido berods “Bad” kasetę kokiais 1992 metais ir pasakė “čia klausyk dainuoja vyras, kuris atrodo kaip boba”. Man kaip 10ties metų vaikui, gimusiam ir užaugusiam USSR tai nuskambėjo itin ekstravagantiškai, bet išgirsti garsai praktiškai iškart pavergė. Vėliau tas draugelis iš manęs pastoviai juokdavosi, kad esu fanas (PS […]
Na, štai išaušo sekmadienis. Ech… paskutinė diena rojuje. Kaip aš ilgiuosi tos vietos, faina buvo. Kažkokia, sakau, magiška pozityvo aura jį gaubė ir nebuvo nei girtų, nei vemiančių, nei vagiančių. Tradiciškai pasiimu dvigubą espresso, itališką batoną su daržovėmis, pakaifuoju saulėje ir maunu klausyti tarptautinės balkaniškos muzikos patriarchų “Gogol Bordello”.
Penktadienis buvo atradimų diena. Jei “Heineken Open’er” muzikinė erdvė būdavo atidaroma 16:00, o realiai ką klausyt galėjai varyt ankščiausiai 20:00, tai Werchteryje… Netikėtai apie 13:30 užklydau į Klub C, o ten… Sunku ir nupasakot ar perteikt tą visą magiją.
Rock Werchter yra bene trečias pagal norą aplankyt mano festivalis. Pirmi du tai Glastonbury in UK ir Coachella in USA. Pamačius eini karta nerealu Werchter line-up, kuris keturis kartus perspjove visokus Heinekenus Su Rihanom ir Roskildes su hipsteriais, neliko nieko kito kaip pirktis bilietą. Aha, nesuklydot, nes net per DELFI akreditacijos gaut nepavyko niekaip ir […]
“Nick Cave and the Bad Seeds”, “Swans” ir “The Smashing Pumpkins” buvo šios vasaros top-3 must see grupės. Depechai čia nesiskaito nes aina po defoltu.
Mikruškėje susispaudus it silkės statinėje ir salone kylant bobučių nerimui, kad keleiviai bus išlaipinami, – perpildytomis vežėčiomis susidomėjo policija, – taip linksmai ir įspūdingai prasidėjo kelionė į Vorutos kraštą, į Velnio akmenį.
Grupė “Ju-Piter” – man rods nelabai daug kultūristų kažką apie juos žino? Ir atrodytų ko ten Morandis nusigrūdęs buvo, galvoja elementarus kult.lt skaitytojas. Ogi dėl to, kad tame ansamblyje yra toks Večiaslavas “Slava” Butusovas, bei Jurijus Kasparianas. Šitie prietėliai yra ne šiaip kokie pėsti plebėjai, bet jei reiktų įvardint paprastais žodžiais – kultiniai, gyvos legendos, patriarchai. Mat jie atstovauja tokias 80s ir 90s rock super monolitines grupes kaip “Kino”, bei “Nautilus Pompilius”.