Praeitais metais, kuomet sudarinėjau 2017-tų suvestines – The Station debiutinis albumas „Išsišakojančių takelių miestas“ buvo vienas iš trijų kandidatų „paimti“ 10-tą topo vietą. Ir buvo sunkiau su šia vieta man apsispręsti nei su nugalėtoja pirmąja. Gi dabar turime antrą Mykolo Katkaus ir Co. darbą „DRAMA“ – lakonišku, aiškiu, pretenzingu ir tuo pačiu nevienpusiškai nuteikiančiu pavadinimu. Klausimas tik vienas – tai tik skambus žodis ar jis ir pateisina sau mestą „iššūkį“ krūvio ir vertės prasmėmis?
Daug, daug, daug naujos muzikos perklausiau. Daugybės ilgai lauktų naujų garsų sulaukiau ir likau nusivylęs (kaip, tarkim, B. Fleischmann, Nightmares On Wax, Moby, Chris Carter, u-Ziq), bet perlais nelauktai pabiro iš kitur. Tie kas sekate Kultūrnamį giliau ir pasitikite mano skoniu – tie pakaifuos su, manau ir tikiuosi, beveik viskuo šiame tope. Bet topas gana eklektiškas, skonis visų įvairus, tad atraskite šiaip ar taip kažką artimo!
Skurdūs metai muzikai, kaip kad jie pernai buvo derlingi. Ar kaip kad pernai metai buvo skurdūs kinui, o šiemet yra kur kas daugiau nei atvirkčiai (laukite topo, bus jėgiškas!). Besudarinėjant šias „kultiškiausių“ subjektyvias, asmeniniu skoniu paremtas suvestines, pastebiu tokias kasmetines sinuso / cosinuso tendencijas. Bet daugiau nebepilstant – jūsų dėmesiui mano atrinkti grūdai iš Gaidžio 2017-tų metų pelų.
O gal tiesiog eikime tiesiai šviesiai prie koncerto, be visokių filosofinių apmąstymų, kad Queen be Merkurio tai ne Queen ir pan? Taip, dvejonių bei abejonių buvo ir man. Tačiau kaip mano Tėtė sakė, kuris su Mama buvo koncerte – bent May‘aus gitarą išgirsti privaloma, o visa kita – bus matyt. Tad kaip gi viskas buvo Kaune, Žalgirio arenoje su Queen be, em, Fredžio Merkurio?
„Road to Hell” – legendinis gabalas. „Driving Home For Christmas” – geriausia Kalėdinė giesmė. O „Josephine“ – tiesiog nenurungiamas meilės sonetas. Gaila, tačiau pastarųjų dviejų dainų Compensa koncertų salėje vykusiame Chris Rea koncerte aš neišgirdau. Kalėdinio iš vis negrojo, o per mano pačią mėgstamiausią Chriso dainą „Josephine“ – išeidinėjau po fotografavimo darbų iš salės (tai […]
U2… Niekada nebuvau šios grupės didelis gerbėjas. Muzika šiaip gera, tačiau Bono su savo ta neva tai „jautria širdimi“ Afrikos vaikams ir pan., man labiau kvepia poza, nei tikru nuoširdumu. Visą šią situaciją itin puikiai iliustruoja, anekdotine situacija virtęs, realus įvykis U2 koncerte Škotijoje, kurį jūs tikriausiai puikiai žinote (Bono lėtai ploja mirtinoje tyloje ir […]
Taigi sekantis koncertas, mano „Europe Live“ turo metu, vyko vakariniame Airijos mieste Galway. Iš Tel Avivo, per Londoną ir Dubliną, ten buvo nusibelsta dėl tokio veikėjo vardu Brian Wilson. Kas jis? Tiesiog NUOŠIRDŽIAI įduodu jums filmą-rekomendaciją, kurio pavadinimas yra „Love and Mercy“ – jei nematėte jo už praeitame Kino Pavasaryje – gaukite, pažiūrėkite. Pradėsite po […]
Apie Izraelio Jeruzalę ir, kad didžiausia tos šalies bėda yra apgavikai arabų taksistai, manau, dar paporinsiu, tad eikime prie reikalo – Radiohead koncerto Hayarkon Parke, Tel Avive.
Nežinau kaip Jums, skantantiems šias eilutes, bet man pirmasis Ugninio gaidžio metų ketvirtis nebuvo labai dosnus gerais albumais. Nežinau kas dėl to kaltas. Galbūt tikrai niekas nieko įdomaus neleido, galbūt tiek išlepau, kad jau nebežinau ko noriu iš muzikos, o galbūt tiesiog per silpnai ieškojau? Dažną naujų darbų perklausą lydėdavo frustracija. Imdavau nerimauti, kad nelabai ką ir bebus apžvelgti. Tačiau ir pro pilkų debesų tankumą retsykiais prasimušdavo žydrynė bei nutvieksdavo saulės spinduliai. Pirmyn, aptarkime tas šviesiąsias akimirkas!
Michealas Gira tai grupės „Swans“ įkūrėjas, vedlys ir siela, o viso to ištakos siekia dar tuos laikus, kai dauguma iš mūsų net nebuvome gimę, t.y. 1982 metus. Grupė visais laikais buvo lydima įvairiausių skandalų, o neprognozuojamasis M.Gira buvo viso to ašis. Sukeltos muštynės su į koncertą atėjusiais gerbėjais, policijos reidai dėl per didelio grupės naudojamo […]
Taigi 10 geriausių mano lankytų koncertų, kuriuose aš pamiršau savo vardą, išsilaisvinau iš ego pančių, netekau keleto kilogramų svorio, primaitinau riebalais sielą ir tiesiog vėl ir vėl atradau gyvenimo prasmę. 2016-tieji, brangūs sielos sesės ir sielos broliai, buvo tikrai ne tokie jau ir blogi!
Visiškai nežinojau ko tikėtis iš areninio Rolando Kazlo koncerto. Neskaičiau atsiliepimų, nemačiau video ir net nuotraukų neperverčiau. Žinojau tik viena, kad bus geras koncertas, kuriame Maestro šutkoriaus iki nukritimo, tikėtina, vėl sudainuos Pink Floyd „High Hopes“ pagal A. Baranausko „Anykščių šilelį“, bei bus didelės vizualizacijos. Tapo įprasta jau Lietuvoje, kad vietiniai muzikantai drąsiai ima arenas, […]