Lietingą ir bespalvį lyg nunešioti senelio marškiniai kovo 16-osios vakarą buvau bepaskęstanti nenusakomos ir priežasties nerandančios melancholijos jūroje, kol mane netikėtai išgelbėjo vienas veiksmingiausių pastaruoju metu vartotų vaistų – klasikinės ir šiuolaikinės muzikos sintezės dozė.
Gaida XXIV: I dalis Paskutinę spalio dieną, visų šventųjų išvakarėse, festivalio „Gaida“ organizatoriai klausytojus sukvietė į Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro namus – Vilniaus Kongresų rūmus. Jau pirmoje rašinio dalyje užsiminiau, kad labiausiai šio koncerto laukiau dėl amerikiečių kompozitoriaus Michael Gordono kūrinio „Pekino harmonija“. Juo koncertas, mano džiaugsmui, ir pradėtas. Kaip apibūdinti šį kūrinį? Tai švelniam […]
Kai Lietuvos namuose pakvimpa moliūgu, kai Dzūkijoj suliepsnoja Vėlinių laužai, kai Vilnelė neša auksinius klevo lapus, tuomet iš džiugesio dainuoja kultūringo ar bent tokiu apsimetančio jaunuolio širdis. Matot, visi šie brandaus rudens ženklai į ausį šnabžda, kad štai tuoj darsyk prasidės, o gal jau ir prasidėjo šiuolaikinės akademinės muzikos festivalis GAIDA. Dar sykį, nes šių […]