Šiuolaikinis jazzas, kaip ir šiuolaikinis šokis ar kitas post-modernus dalykas man yra kur kas labiau mėgstami nei to paties klasikiniai variantai. Kodėl? Nes, tarkim, šiuolaikinis šokis yra metafizinis seansas, kurio metu operuojama galybė filosofinių, egzistencinių, bendražmogiškų klausimų, pasitelkiant įvairiausias papildomas priemones (apie klasikinį tango ar valsą, juk to nepasakysi?). Panašiai yra ir su šiuolaikiniu jazzu, […]