Penki pastaruoju metu į eterį išėję Lietuvių atlikėjų kūriniai, kurie yra ir puikūs, ir gražūs, ir užvedantys, ir tuo pačiu užliūliuojantys. Tai ko reikia gražiam bei ilgam sekmadienio rytui. Condor Avenue „Let’s Take A Walk“ Fantastiškai gražus kūrinys. Tai labai neseniai, 2013-tais susiformavęs bandas iš Vilniaus, kurie groja indie rocką. Ir va toks indie man […]
Ir tai paprasta įrodyti kaip 2×2=4, ar Dieviškosios dalelės egzistavimą. Tačiau apie viską nuo pradžių. Taip, mes gyvename gana sudėtingoje šalyje. Geografiškai esame Europos centras, tačiau tikrai nesijaučiame kaip Europos bambos. Mat iš dešiniojo šono mums plakasi tokie kaimynai kaip „Motina Rusija“, apačioj diktatoriška Baltarusija, nedraugiška Lenkija ir tik viršuje turime draugelius (ar tiksliau brolius) […]
Tuštuma, juoda tuštuma – tik tai kirbėjo mano galvoje mąstant apie tai, ką čia parašius apie 2014 m. Lietuvos dainų šventę. Tiek visko įvyko, tiek visko matyta, tokie įspūdžiai, o mūzos kaip neaplanko, taip neaplanko. „Kas čia per velnias, kad taip nesirašo?“ – dūmojau spoksodamas į tuščią ekraną. Matyt atsakomybės našta, galvoju dabar. Dainų šventė tai […]
Gira – nacionalinis Lietuvos gėrimas, kurio rašytiniai receptai pasirodė dar 16-tame amžiuje. Šio gėrimo šaknys siekia senąją Egipto civilizaciją, o išpuoselėjo jį vėliau slavų tautos.19-to amžiaus pabaigoje Rusijos sveikatos specialistai ligoninėse girą paskelbė būtinu patiekalu. Ir ne vien dėl to, kad Rusijoje ji velniškai mėgiama. Natūrali kaimiška gira rūgimo proceso metu išskiria galybę įvairių bakterijų, […]
Ir tai įrodyti yra lygiai taip pat paprasta kaip du kart du, ar, kad ir reliatyvumo teoriją. Tačiau apie viską nuo pradžios.
Paskutinio vasaros savaitgalio festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet pasipuošė aušros žvaigžde – bendru simboliu lietuvių ir latvių kultūroje – į kurių sandūrą Zaraso ežero saloje kviečia rugpjūčio 23–25 dienomis.
Man patinka Lietuva. O kam ji nepatinka? Bet dar labiau mane žavi jos plačiosios giminės, amžius menančios bendruomenės, kaimai kuriuose vienas apie kitą žino be visokių išmaniųjų, interneto ir pan. Šioje rašliavoje trumpai apžvelgsiu nuo Dzūkijos, prieš beveik 5 šimtmečius kilusią, Abromiškių bendruomenę. Apie jos istoriją pasakot plačiau neverta, nes ji pareikalaus pakankamai daug rašalo. […]
Pakalbinti idėjinį „Luctus“ vadą Simoną buvo mano sena užmačia ir simboliška, kad būtent jis yra pirmasis metalistas, su kuriuo renčiau pokalbį. Kalbėta buvo pusantros valandos, iš suplanuotų 19 klausimų išbraukiau 3, bet į jų vietą stojo papildomi ~10. Apie tai kas yra „Luctus“, apie tai, kad balandžio mėnesį jie išleidžia ilgai lauktą naują albumą, apie būsimus planus, viziją, ypatingai gausius koncertus užsienyje ir Silvio Berlusconi, bei „tikėjimą“ šėtonu, ir galų gale šiaip panas buvo labai draugiškai pabazarinta.
Pamatęs, kad šį post-šventinį penktadienį „Brodvėjuje“ bus vienos iš Lietuviško roko legendų koncertas – neleidau sau suabejoti ir likti kiurksoti namie. Prieš tai pabrausinau Jutubus, po pažastim su markeriu pasikišau vinilą ir šoviau tą gudų lapkričio 2-ios vakarą į „Rondo“ koncertą.
Prieš porą mėnesių apžvelgiau kokie gerumai laukia mūsų likusiuose 2012-tuose kine kalbant apie mokslinę fantastiką. Ne vienam tas įrašas tapo aktualiu, tad pamaniau, kad ir likusio kino subjektyvi mini apžvalgėlė gal kam bus informatyvi.
Niekada nebuvau “Anties” fanu. Kad ir “Foje” grupę pradėjau klausyti tuomet, kai jie paskelbė, kad skirstosi, t.y. 1997-taisiais. Vietoj „Foje“ visada klausiau „SEL“, bet ir tai viešai (kiemo draugelių būryje), juos keikdavau, sakydamas, kad tai popsas. (AC/DC ir The Beatles – va čia tai jėga!) Bet „Sąjūdis“… Na, čia jau ne tai, kad fanas buvau, bet tuometinio pilypo mažoje širdyje tam reiškiniui liepsnojo neįprastai didelė meilė.