Tad Jauna Muzika, kokia ji buvo mano kritiškomis ausimis ir, žinoma, akimis? Atspėkite, skaitydami tekstą žemiau.
Rugsėjo 3-6 dienomis Menų spaustuvėje, Vilniuje, vyks vienas seniausių ir labiausiai besikeitusių muzikos festivalių Lietuvoje – šiuolaikinės muzikos ir garso meno festivalis „Jauna Muzika 2020“.
Atsinaujinęs, skatinantis klausytis, mąstyti ir plėsti akiračius – toks šiemet bus šiuolaikinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. Balandžio 23–28 d. Vilniuje, Menų spaustuvėje ir Sapiegų rūmuose vyksiantys festivalio renginiai skatins rizikingus bendradarbiavimus, naikins ribas tarp kompozitorių ir atlikėjų, bei inspiruos platesnius, netikėtus žvilgsnius į garsą, kūrybą ir pasaulį iš esmės.
Vienu („Jauna Muzika“) ar kitu („Garso Galerija“) pavadinimu šis festivalis egzistuoja nuo 1992 metų. „Garso Galerija“ patapo prieš kelis metus, kai buvo pastebėta, jog čia vis daugiau elektronikos ir keistų eksperimentų. Pats su šiuo festivaliu susidūriau prieš penketą ar šešetą metų – ir užsikabinau, pradėjau vaikščiot kasmet. Puikus pasirinkimas, kai nori išgirsti kažką kitokio.
Jei Lietuvoje nori išgirsti kažką įdomesnio, reikia arba labai domėtis specifine sritimi ir atidžiai sekti, kas ten vyksta, arba atrasti kokį nors kasmetinį reiškinį, į kurį atėjęs pasisemtum vis naujų įspūdžių ir patenkintum naujų patirčių poreikį. „Garso Galerija“, kuri anksčiau buvo žinoma „Jaunos Muzikos“ pavadinimu, vyksta kas metus, jos niekaip nepražiopsau, nes minamuose takuose visada pasitaiko apie ją primenantis plakatas, ir joje labai įdomu.