Grupių / projektų / pasirodymų buvo kaip minėjau apie 200. Puslapis (labai neblogas neoficialus WGT gidas) sadgoth.com rekomendavo praleisti vakarą vienoje ar max dviejose venue ir iš vienos pusės jis teisus, nes teko pačioje paskutinėje eilėje klausyt Trepaneringsritualen (kurio pasirodymas buvo prastas, tad pergyvenimo nebuvo, o išeita iš “koncerto” anksti), tačiau visur kitur, kad patekti […]
Iš viso festivalyje grojo apie 200 grupių, net 32-iose Leipcigo erdvėse. Kempingas buvo įsikūręs miesto pakrašty, už pusvalandžio kelio iki centrinės stoties. Kartais kelionė iki konkrečios vietos užtrukdavo apie kelias valandas, tačiau aš į tokias ilgas keliones nesileidau dėl kantrybės ir sveikatos stokos. Tramvajai dažniausiai pasitaikydavo be kondicionieriaus, tad tai buvo dar vienas varginantis dalykas. […]
“Ar aš turėčiau pradėti savąją istorija nuo tos vietos, kada gimiau, užaugau, tapau vyru, ar nuo tuo tos kada tapau tuo kuo esu?” paklausė Brado Pitto veikėjo iš bene geriausio visų laikų filmo apie kraujasiurbius “Interviu su vampyru”. Tad ir šiame straipsnyje stverkime detaliai jautį už ragų. Pradėkime nuo pačios pradžios. kelionė, kaštai, vietovė, o toliau jau viska kita kas buvo patirta, sugerta, išsunkta didžiausiame gotikinės muzikos festivalyje “Wave Gotik Treffen” pasaulyje.
Prieš tai rašytose apžvalgose aptarėme kur įdomiausia būtų nuvykti populiariai pafestivalinti, gi šioje, trečioje straipsnių serijos dalyje dairomės į tamsiąją pusę, ar tiksliau – gotiškus festivalius. Artimoje, rytinėje Europos dalyje, kur palyginus netoli, ne per brangiausia, įdomu ir verta.
Nors pavasaris atėjo kažkoks šlubuojantis, bet vasara apie save skelbia jau iš anksto – festivaliais. Tad šiame glaustame, dviejų dalių straipsnyje yra apžvelgiamos ne visos devynios galybės lietuviškų festų (nes ir pavargti galima, kol viską aprašysi) bet tai, kas laukia perėjus gimtosios žemės sienas. Užsienio festivaliai, kuriuos būtų įdomiausia aplankyti; kas juose numatoma; kokios kainos […]
Gotiškasis festivalis “DarGana” neatsitiktinai nugino į Kauną, nes paliko pačius geriausius prisiminimus ir į sielą įsigėriusius potyrius. Ekipažas važiuodamas namo, vieningai svarstė, ar bus kažkas panašaus Vilniuje? Ogi parsirado tokių drąsiųjų kelių mindžytojų atsirado.
“Nu, turbūt tokį užsisakė…”, – pėdinant link “Fluxus Ministerijos”, kažkas ištarė iš mūsų Vilnietiško ekipažo apie darganotą orą tiesiogine to žodžio prasme. Nors ne vėjuota, bet drėgna, debesuota ir slidu. Taigi, pasakysiu banaliai – idealios sąlygos gotiškai tusofkei ar festivaliui. “Kunigunda Lunaria” paskutinį sykį vyko prieš 3 metus, o per tą laiką tamsios muzikos scena […]
Šeštadienį teko apsilankyti gotikinės muzikos koncerte, pabūt tarp gotų ir pasipuikuot proginiu “Kunigunda Lunaria” džemperiu. Kalbu apie kultinės grupės „Mano Juodoji Sesuo“ koncertą alternatyvios muzikos klube „Metro“. MJS gyvas šou buvo mano jau net nežinau kokio senumo užmačia ir štai pamatęs, kad jie koncertuoja tokį savaitgalį, kai kažko kito įdomaus absoliučiai nevyksta – nebuvo dingsties neapsilankyt. […]
„Ramm-stein. Ramm-stein.“ – anądien per radiją ar tv netikėtai išgirdau. Netikėtai dėl dviejų priežasčių; nes tai buvo reklama įvyksiančio renginio, beigi tas renginys turėjo būti labai greitai. Vos du metai prabėgo! Nuo to kojas pakirtusio, smegenis ištaškiusio, veido šukuoseną pakoregavusio, bei šiaip sprandą surakinusio koncerto. Įspūdžių būta tokių karštų, kad ta temperatūra dauguma sirgo iki šiol. Gi vokiečiai, tradiciškai pažadėjo sugrįžti, bet kas tikėjosi, kad taip greitai?