„Mumiy Troll“, Andrius Mamontovas, Somov su Jazzu, „Lemon Joy“, Markas Palubenka – visi jie ir likę kiti buvo jau kultu šią vasarą betampančiame festivalyje „Karklė“. Renginys šis dar visiškai jaunas – pamenu, primą kartą į jį dėmesį atkreipiau pernai, kuomet jis buvo rengiamas viso labo antrą kartą, bet tą kart nugalėjo kitas pajūrio kurortas – „Satta Outside“.
Pinback tai indie rock grupė iš San Diego (JAV), susikūrusi prieš beveik 15 metų ir per visą savo egzistavimo laikotarpį išleidusi tik keturis, bet puikius albumus. Savo skambesyje su rocku šie kaliforniečiai maišo folką, reggae, funką, kitus stilius, taip išgaudami itin savitą, labai subtilų ir galima sakyt unikalų skambesį (ta prasme tai nėra dar viena klišių apsėsta indie grupėliūkštė).
Besirinkdamas apie ką rašyt savaitgaliniam postui turėjau visas dvi alternatyvas. Kas baisiausia jos – absoliučiai lygios (kokybės prasme), visiškai skirtingos (savo skambesiu) ir abi vertos atskiro įrašo. Kalbu apie tokį senių post-punk projektą „Swans“ iš JAV, ir vieną žavią merginą iš Londono vardu Jessie Ware.
Prieš porą mėnesių apžvelgiau kokie gerumai laukia mūsų likusiuose 2012-tuose kine kalbant apie mokslinę fantastiką. Ne vienam tas įrašas tapo aktualiu, tad pamaniau, kad ir likusio kino subjektyvi mini apžvalgėlė gal kam bus informatyvi.
Pamenu, kai žiūrėjau kažkada daugelio išgirtą Batman Begins, tai filmas baigės liūdnai, t.y. buvo išjungtas pažiūrėjus jo pusę. Inovativusis Nolanas, šarmingasis Liamas Neesonas, oskaro laureatas Christian Bale’as ir t.t. Bet man jis buvo visiškas klišių rinkinys… Net tam iš vienuolyno žilajam išminčiui ūsus ant tiek juokingai su peruku užklijavo, lyg rodėsi žiūri momentą iš kičinio MTV klipo. Buvo toje juostoje ir dar daug tokių klišių perdozavimo, tad dėl to jo net iš trijų kartų – neperžvelgiau. Tačiau…
Mother Mary tai jauna elektroninės hardcore muzikos prodiuserė iš Vilniaus, kuri prieš pusmetį atšventė dvidešimties metų jubiliejų. Savo kūrybinį kelią ji pradėjo ne nuo natos, o nuo žodžio: „wa tikraj… o kodel??? juk cia zjbs muzikos stilius ir man asmenishkaj dawg labew patinka negu progresyvas. kazkajp tikraj noreciaw kad lietuwoj atsirastu bent keli tranco dj’ai. pati noreciaw daryt tranca bet lb sunku atrodo.“ Kaip matote pana prieš septynerius metus (būdama 13-kos, djscene.lt forume) nevyniodama žodžio į vatą, dėjo ant progresyvo, svajojo apie trance DJ karjerą, o kūryba jai buvo lygiai taip pat sunkiai padaroma, kaip nevėkšlai kokia nors moteris.
Nebūčiau aš nė kojos kėlęs į tą šiųmetinę YAGA, kad tik būčiau numanęs, kaip sunkiai įspūdžiai guls baltose lankose. Sakau jums. Rodos, tiek matei, tiek girdėjai, o kai reikia įspūdžiais pasidalyti, tai tik žiopčioji kaip tas ką tik ištrauktas karpis. Festivalis spinduliavo tokiu geru, kaip dabar mėgsta žmogeliukai Vilniuje sakyti, vaibu, kad apie jį rašant vis puoli neviltin – taip sunku žodžiais viską apsakyti.
True čiuvakai klauso jausmingas balades. Koks dar industrialas? Koks dar death metalas? Koks dar hardcore‘as? Kokia dar moderni akademinė muzika? Vienu metu buvau bepradedąs jaustis nejaukiai, klausydamas tokius anksčiau pamėgtus lovesongus, kaip Lenono „Woman“, Extreme „More Then Words“, Mayerio „Your Body is a Wonderland“, Metallica „One“ ar kad ir Coldplay „The Scientist“.
2012.07.05, 20:36 „Ei, kur tavęs atvažiuoti?“ – piktavališką stalkinimą feisbuke nutraukia redaktorius skambučiu. Man ir namuose gerai, bindzinėju sau prieš rytojų, filmus žiūriu. Matyt ne ten pataikei. „Pieniau, Tundra šiandien“ – išpyškina man naujieną, tad taip vos nepražiopsojau rimčiausio Aukštaitijos reivo TUNDRA‘12 traukinio.
„Mea culpa, mea culpa, mea maxima culpa!“ tariau saulėtą šeštadienio popietę, stebint kaip aukštaičių bei žemaičių komandos varžosi dėl „Kilkim Žaibu“ krivūlės. Taip, esu kaltas dėl visų 3 metų paklydimų – būtent tiek laiko prireikė, kad sugrįžčiau. Oras nuostabus, žolė žalia žalia, šalia besigano žemaitukės, raminančiai telaškuoja ežero vanduo, šlamena medžiai ir nendrės. Totalus šinšilinimas. […]
Tai nėra oficialu. Šios info nėra “Depeche Mode” puslapyje ar pranešimuose spaudoje. “Google” ir tas yra tylus, beieškant patvirtinimo, kuriuo net ir sotus būtų patenkintas. Bet… 2009-tais atšaukus dalį koncertų Europoje ir svarbiausia – Lietuvoje, “Depeche Mode” vyrukai vieningai pažadėjo, kad sekantį savo turą pradės būtent nuo anų stotelių kur meilė išskyrė.
“Na, kaifas tiesiog. Žiauriai geras darbas. Nėra nei vienos blankios dainos, o daug stiprumų. Yey!” – taip parašiau vienam forume, prieš kokias 3 savaites, kada pirmą kartą klausiau naujausią Golden Parazyth albumą „Long Way Home“.