Pamatęs net’e, kad sąjunga Nick Cave ir The Bad Seeds ruošia naują albumą – smagiai treptelėjau kojele. Jau „Grinderman“ projektas buvo jei ne šedevras, tai tikrai smagus taškalas, o tai kas tada laukia senai gerai chebrai vėl kartu sulindus po vienu stogu (t.y. įrašų studija)?
Kartelė su darbu buvo užkelta aukštai, o lūkesčiai naujam kūriniui pasidarė kaip kokie mielėmis įmaišyti blyneliai. Ir štai praėjo pora metų, per kuriuos Kristijonas koncertavo tą pačią programą su tuo pačiu leptopu, kol galiausiai sužinom (per MJR), kad projektas transformuojasi į duetą. Atsisakoma bet kokių kontributorių ir štai Lapkričio 25-tąją išleidžiamas dviejų žmonių (Kristijono ir Ievos) ilgai brandintas vaisius pavadinimu “Gonija”.
Šiame, iš flickr pasiskolintame, fotoreportaže įamžinta naujoji mados psichozė Japonijos gatvėse, ar tiksliau Tokijuje, pavadinimu „Fruits“. Tai – visiškas ryškių spalvų triumfas, kuris dažo savo rankomis darytus (ar second hand įsigytus) ekscentriškos tematikos drabužių modelius, kurie dažniausiai būna inspiruoti įvairiausių kislotnų ar klasikinių multiplikacinių filmų ir pan. dalykų.
Bene vienareikšmiškai geriausiu LIETUVIŠKU nealkoholiniu alumi laikytas, o apskritai bendram tope jis imdavo ar antrą, ar trečią (nuo nuotaikos) vietą, tai “Volfo Engelman Nealkoholinis”.
Vytautas V. Landsbergis nuo savo žymaus tėvo skiriasi lygiai taip pat stipriai, kaip kad jie yra panašūs. Kažkada netyčia užmatęs su juo pokalbių laidą taip apšalau nuo jo šilto ir giliamintiško mąslumo, jog prieš keletą savaičių užmatytas koncertas Planetariume buvo neatidėliotinai suplanuotas ir į jokį kitą renginį neišmainomas.
Šiais metais NASA buvo paskelbusi konkursą pažengusiems astronomams, kad šie pasiknistų savo foto albumuose ir dalyvautų konkurse pavadinimu „Paslėpti Hablo Lobiai“. Konkurse dalyvavo šimtai fotografų ir tūkstančiai įstabių nuotraukų. Konkursu buvo siekiama parodyti kokia nuostabiai graži yra kosminė erdvė bei plati to grožio įvairovė. Čia jūs galit pamatyt 14 pačių geriausių nugalėjusių konkurse nuotraukų.
Turbūt šiurkščiausias miksas, kiek esu įrašęs ar įrašysiu – ne tai, ką groju šiaip. Tačiau jis trumpas, tad skausmas ilgai netruks.
O prieš tai klube „Melnā Piektdiena“ grojo trys grupės. Pats klubas paliko jaukaus įspūdį. Tiek tūlikai buvo su šikpopierium, tiek pasėdėt ant minkštasuolių buvo (šalia, heh, vietinių merginų), tiek barmenai draugiški (arbatos įpylė už juokingą kainą), tiek interjeras apie kurio gerumą tingiu pasakot. Bazuojasi ta vieta a la Vilnietiškuose Naujininkuose, su aplink jį esančiais apleistais industriniais pastatais (loftais, […]
Amerika kaip sakė „Šuriko Nuotykiuose“ – kontrastų šalis. I r būtent dėl šios priežasties ją daug kas dievina, bet ir lygiai taip pat nekenčia.
„The Machine Started to Flow in to a Vein“ festivalis, kuris vyko Anykščiuose aną tamsuma apgaubtą šeštadienį ir jaukiai priėmė, ir draugų šypsenomis šildė ir muzikaliai stebino, ir daugiau nei neabejingą paleido.
Uaraganas Sandy ir Katrina, Fukušima po cunamių… Gamta žmoniją skriaudžia, bet jei pastebėjot – kažkodėl renkasi tam stipriausiuosius. Tačiau šiame foto-reportaže pažvelkime į gamtos stichijas su šypsena. Ar tiksliau fotografijose beveik visi įamžintieji šysosi ar netgi pramogauja bei „poilsiauja“, nes kaip jie sako „gamta mėgsta pokštus“. Italija, spalvingoji Venecija ir tai kaip jos kasdienybė atrodo po potvynio ir vandens lygio pakilimo 149 centimetrais.
Kai sakai „festivalis“, klausytojas gali suprasti du dalykus. Tą vasariškąjį – tris paras besaikio reivo, šokius iki saulėtekių ir vėliau, daugybę didžėjų ir dar visokios velniavos. Arba tą nevasariškąjį – savaitę ar dvi kasdienių koncertų, kuriuos riša kokia nors bendra mintis. „Gaida“ – tas antrasis, surištas ne ko kitko, o įvairiausios modernios muzikos.