Žinia apie „The xx“ koncertą Vilniuje buvo tokia pat netikėta, kaip valstiečių pergalė rinkimuose ar Brexito rezultatai. Metelius ar kelis scenose nesirodę muzikantai prieš naujojo albumo pasirodymą nusprendė kojas apšilti Rytų Europoje. Apšilti ne lauke, aišku. Salėje, kurios stogas tiek žmonių vienu kartu dar nebuvo matęs.
Praėjęs šeštadienis į istoriją įeis kaip itin sudėtingų pasirinkimų metas. Centre siautė eglutės įžiebimo iškilmes, „Siemens” arenoje savo ambicijas matavosi šiandieninio Lietuvos hip-hopo superžvaigždės. LOFTAS buvo kiek kuklesnis – kvietė liūdnai pašokti. Kadangi žmogus esu zanūdnas – pasirinkau Naujamiestyje surengtus šokius.
Atsiliepimas pavėluotas, bet kadangi įspūdžiai kunkuliuoja juoda derva iki šiol (kaip ir, manau, daugeliui jums) – apsiginklavęs banaliu posakiu „geriau vėliau, negu niekad”, kloju emocijas juodu ant balto.
Trečias (?) kartas Lietuvoje nemelavo. Eltonas Johnas Vilniuje sukūrė magišką spektaklį. Eltono Johno koncerte šėlo garsenybių minia. Tokiomis antraštėmis būtų galima pradėti šio koncerto apžvalgą. Tuščios antraštės dažnai palydi legendinių atlikėjų koncertų apžvalgas. Toks ir tebūtų koncertas, jeigu į jį keliautume tik dėl garsenybės statuso. Nesu ir niekada nebuvau didelis sero kūrybos gerbėjas. Tai lėmė […]
Tik trys koncertai Europoje ir vienas jų būtent Lietuvoje. Galbūt sentimentai savo šaknims, galbūt puikūs 2014-ųjų metų koncerto įspūdžiai, bet Philipas Glassas ir vėl Vilniuje. Pasklidus pirmosioms žinioms apie maestro vizitą buvo kalbama, jog pasirodymas vyks ten kur į krantą ritasi jūros bangos – Palangoje, tačiau vėliau paaiškėjo, kad koncertas perkeliamas į Neries kaimynystėje stūksančią […]
O prieš tai buvo iš serijos „…arba nieko“. Turiu omenyje, atvykome su kolega į Rygos Areną per patį apšildančiosios grupės pasirodymo įkarštį. Šiaip bene vienintelis kartas, kada man iš ties patiko apšildantieji, tai buvo prieš keletą metų regėti Rebelheart, kurie kaitino Lenny Kravitz gerbėjus. Visi kiti daugiau / mažiau būna pasmerkti tiesioginiai pražūčiai, paskęsti nervingoje […]
Girgždančias Rusų dramos teatro duris pravėriau tik penktadienį – jau buvo spėjusios nudundėti cielos trys džiazo festivalio dienos (kad ir su legendiniu Viačeslavo Ganelino, Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano trio, kurį skaudžiausia buvo praleisti). Bet nėra prasmės dairytis atgal, neriam į penktadienį ir kietas, medines teatro kėdes apspitusias pusračiu sceną.
Šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vasarą pabaigti kvietė visus šventiškai, kaip visada, bet mes juk žinome, kad į tą pačią upę niekada neįbrisi. Taip ir „Juodaragis“ visada būna vis kitoks, niekada – „kaip visada“. Be abejonės, ši šabloniška frazė tinka absoliučiai visiems serijiniams renginiams, išskyrus tuos atvejus, kai atsiliepimai būna iš ciklo „kaip visada, šūdas“ ar […]
Tiesą sakant, negalvojau, kad bus taip gerai. Po daugybės vasarų, te planuose likdavęs nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“, galop kult.lt (mano ir Grėtės) buvo aplankytas. Visuomet jį iškeisdavau į pajūrio muzikinį kurortą Karklę (šie du festivaliai vyksta identiškomis datomis), bet šiemet, dar gerokai iki pajūryje nuaidėjusio skandalo, tvirtai buvau apsisprendęs vykti į Anykščius ir niekur […]
Jeigu buvusiame Europos kultūros forposte, Vienoje, rengiami du koncertai, Roma, beje, tenkinasi taip pat dviem, Prancūzijos sumoje turėjo penkis. Londonas, žinoma, sold outino net dešimt vakarų. DEŠIMT. Ir pamiršau svarbiausią – Vroclavas šiemet Europos kultūros sostinė. Vienas Davido Gilmouro, kitaip dar žinomo “Rogerio Waterso gitaristo” pavadinimu, koncertas buvo numatytas ir ten. Tiesa, dėl begėdiškai žemų […]
Turbūt puikiai žinote posakį „kada žmogus planuoja – Dievas juokiasi“. Liepos 22-24 savaitgalis buvo apsibrėžtas juodai su tikslu apsilankyti daug žadantį ir ambicingą debiutą – pirmąjį Lietuviškos industrial muzikos festivalį AREA. Tačiau prieš tai aš lankiausi su Grėte Positivuse… O ten kas vyko, net per išpažintį gėda būtų pasakoti. Tad, taip, kaip niekam kitam man […]
Regis pakliuvo kaip niekad gausus smulkiais festivaliais savaitgalis. Metalistai pofestinę Devilstono depresiją galėjo slopinti šalia Anykščių ūžusiame Šerną tūsą. Dar labai jaunas festivalis yra tarsi ilgaplaukių atvėlykis – vyksta savaitę po Akmens. Taip pat link Anykščių gužėjo elektronikos mėgėjai į mažą, tačiau savo pavadinimu labai ambicingą aprėptį turinčią šventę VISA TA. Nerti į psichines bei […]