Somov and Jazzu yra Lietuvos muzikinės padangės žvaigždės. Gavo MTV statulėlę, surenka anšlaginius koncertus, sceniniu įvaizdžiu stebina ne vieną H&M klientą, o ir šiaip balades parduoda jie kaip drūtos moterys Kalvarijų turguje žydinčias gėles.
Tarptautinis aktualios muzikos festivalis – taip skambiai šiais metais buvo pristatoma XXIII Gaida. Apie aistras dėl pavadinimo pakalbėsime vėliau – dabar griebiam festivalį už ragų! O jo būtą itin įdomaus ir spalvingo. Viskas prasidėjo žvarbią spalio 18 d. popietę ieškant, kur įsilaminuoti šviežiai atspausdintas akreditacijas, kurios, vieša paslaptis, buvo ką tik padirbtos. Jėga, Copy1 dirba, […]
Vilniaus juodaskvernių elitas yra it lakmuso popierėlis. Tai itin patikima priemonė įvertinti koncertą, sužinoti ar alaus sąskaita taupytų Maironių investicija į bilietą buvo geras sprendimas. Apsidairai po koncerto erdvę, užfiksuoji galybę elito atstovų – veidą išvagoja šypsnys vardu „Z*bs, neprašoviau“.
Dark ambientas… Mano sielos draugas, širidies vagis, psichinės sveikatos stabilizatorus. Tiesą sakant, pagalvojus, jau gal 100 metų nebuvau iš ties aukštos prabos industrial muzikos renginyje. Kažkada Icetodironas, kažkada Nordicas, kažkada… O štai nesenai sužinojom apie bombą tikrąja to žodžio prasme – į Lietuvą dar kartą atvyks magas iš Italijos – Bad Sector.
“Jūs iš žiniasklaidos ar iš kulto?” – taip manęs paklausė mergaitė išduodanti akreditacinius leidimus. Damn, visgi teko prisipažint, kad nesu iš žiniasklaidos ir damn, I like it! Pasiimu geltoną kartonėlį, gaunu paplekšnojimą per petį nuo Gintarės ir su tėvelioku neriam į vakaro magijos sūkurį.
Kaip galvojat, ko žmonės traukia į festivalius? Pasikultūrinti, sakot, pasiklausyti muzikos, išgirsti ko dar negirdėję, dėl mėgstamų atlikėjų, žodžiu, dėl muzikinės programos?
Na, štai išaušo sekmadienis. Ech… paskutinė diena rojuje. Kaip aš ilgiuosi tos vietos, faina buvo. Kažkokia, sakau, magiška pozityvo aura jį gaubė ir nebuvo nei girtų, nei vemiančių, nei vagiančių. Tradiciškai pasiimu dvigubą espresso, itališką batoną su daržovėmis, pakaifuoju saulėje ir maunu klausyti tarptautinės balkaniškos muzikos patriarchų “Gogol Bordello”.
Penktadienis buvo atradimų diena. Jei “Heineken Open’er” muzikinė erdvė būdavo atidaroma 16:00, o realiai ką klausyt galėjai varyt ankščiausiai 20:00, tai Werchteryje… Netikėtai apie 13:30 užklydau į Klub C, o ten… Sunku ir nupasakot ar perteikt tą visą magiją.
Rock Werchter yra bene trečias pagal norą aplankyt mano festivalis. Pirmi du tai Glastonbury in UK ir Coachella in USA. Pamačius eini karta nerealu Werchter line-up, kuris keturis kartus perspjove visokus Heinekenus Su Rihanom ir Roskildes su hipsteriais, neliko nieko kito kaip pirktis bilietą. Aha, nesuklydot, nes net per DELFI akreditacijos gaut nepavyko niekaip ir […]
“Depeche Mode”… Viso atbūta trijuose koncertuose; Paryžietiškame, Belgiškam (feste ROCK WERCHTER), bei 18 dieną Milane, San Siro stadione. Paryžietiškas buvo superinis, Werchetryje – sutrumpintas festivalinis be tokių esminių šmotų kaip “Black Celebration” ar “Barrel of a Gun”. Gi Milanas… Juk tai Italija – “Depeche Mode” fanų meka, o Milanas bene viso to sostinė. Tai dabar atsipalaiduokit ir prieš toliau skaitydami primesit kokia toliau bus rašliava. Nujaučiat?
“Nick Cave and the Bad Seeds”, “Swans” ir “The Smashing Pumpkins” buvo šios vasaros top-3 must see grupės. Depechai čia nesiskaito nes aina po defoltu.
Mikruškėje susispaudus it silkės statinėje ir salone kylant bobučių nerimui, kad keleiviai bus išlaipinami, – perpildytomis vežėčiomis susidomėjo policija, – taip linksmai ir įspūdingai prasidėjo kelionė į Vorutos kraštą, į Velnio akmenį.