Aną savaitgalį buvo “atidirbta” su intriguojančiais blockbusteriais, tai kaip gi nepasidalinsi gautomis patirtimis iš jų.
Na, kaip ir ne vienam iš Jūsų, taip ir man pastarąsias dvi savaites teko mirkt pelkėje pavadinimu “Kino Pavasaris”. Gerai, bliamba, tiems vilniečiams – jie galėjo visas 230 juostas išsukt ir jose paskęst. Gi aš, Vilniuje pasirodantis tik savaitgaliais – spėjau per du sužiaumoti viso 9 juostas.
Švarcas politikavo ir po 7 metų praleistų “užklasinėje veikloje” is back. Pensija? Kad jis net nesiruošia, nes pagal gandus per ateinančius 2-3 metus planuoja pasitaškyti kraujais bent 4 ar net visose 7 juostose (nors jam jau beje 65 metai).
“Meilė choleros metu” – parašė kažkada Markesas. Gi šiųmetis Prancūzų kino festivalis “Žiemos Ekranai”, jei turėtų savo šūkį, tai jis ko gero būtų ekvivalentus šiam romanui – Meilė žiemos metu.
He. Is. Back. Arnoldas Schwarzeneggeris pasitaškęs politikos vandenyse, pasiblaškęs po labdaros fondus, bei kambarinei užtaisęs vaiką – pagaliau grįžo ten kur jis geriausiai pavaro. Į didįjį ekraną.
Jei jau ne Lietuviai šį filmą apdovanoja, tai tegu Lietuviai bent jau jį pažiūri.
Dievas. Religijos. Tikėjimas. Draugystė. Rūpestis. Pakantumas. Viltis. Meilė. – va kokius raktinius žodžius pagimdė mano sąmonė po “Pi gyvenimo” ir apie jį.
Paskutiniu metų, galima sakyti, super desertu tapo ilgai lauktas Peterio Jacksono masterpiece „Hobitas: nelaukta kelionė“. Na ir lausimas paprastas: Ar zeba? Nepernoko jis ar subrendo per tą laiką kaip aguonų pienas? Bandom analizuot.
Ką gi, chebra, paskutinis metus apibendrinantis įrašas, šioje penkių postų šventinėje savaitėje. Dabar jau viskas, dabar jau turbūt bus atostogos. Na, o temą paskutiniąjam parinkau grynai penktadieninę. Kinas šildo, kinas priverčia užsimiršti, kinas nuneša ten kur nesi buvęs.
Kaip minėjau „Rondo“ koncerto flashbacke – ilgąjį savaitgalį renginiais nelijo, bet lijo tiesiogine to žodžio prasme. Tad reikėjo kažkur dėtis, nes namie sėdėt gali tik laimingi žmonės. Tad be roko dinozaurų dar buvo aplankyti trys filmai apie kuriuos labai trumpai papasakosiu, su ta intencija, kad gal kažką užvesiu ant kelio ar nuo jo nuvesiu.
„Inside Out“ tai režisierės Klaartje Quirijns tris metus filmuotas dokumentinis, biografinis filmas apie kultinį olandų fotografą, vaizdo klipų bei filmų režisierierių Antoną Corbijną. Kino juosta sujungia ne tik įvairias fotosesijas, filmavimus, susitikimus su garsiais žmonėmis, bet ir pačio Corbijno pasakojimus apie asmeninius išgyvenimus, šeimą, vaikystę, muziką, fotografiją ir t.t.
Dokumentika… Slidus reikalas. Mano akys, ausys ir dėmesys visad labiau linko ties meniniais dalykais, nes ten, neva, aštriau stimuliuojama siela, ten širdis garsiau uždainuoja. Tačiau kas šiuo atveju yra ta sielos giesmė ir meniški dalykai? Supratau, kad ribos čia visiškai jokios nėra po savaitgalio metu netikėtai aplankyto “Vilniaus Dokumentinių Filmų Festivalio” ir jame pamatytų 3 juostų.