Šiandien oficialiai išleidžiamas kultinės ir legendinės avangardinio / noise rock patriarchų “Swans” 13 albumas pavadinimu “To Be Kind”.
„Mano Juodoji Sesuo“ tai kultinė gotikinės muzikos grupė iš Kauno, kurios ištakos siekia gūdžiuosius 1991 metus. Per daugiau nei 20 metų kolektyvas išgyveno nuolatines narių kaitas, skambesio eksperimentus, bei sukūrė vieną už kitą įdomesnius albumus. Viena kas nekito „MJS“ veikloje tai jų nešamos vėliavos spalva, kuri kaip buvo taip ir liko juodo atspalvio, t.y. gotiška. […]
10. Stellardrone „Light Years“ – geriausias ambient albumas. Visas albumas – vientisas, kūriniai – atskiri ambientiniai hitai, o tema – neišsemiama ir neaprėpiama – kosmosas ir viskas, kas su tuo susiję. Edgaras Žakevičius – tai talentas kokių reta, nes perklausius ir kitus jo įrašus, stebiesi, kad visi turi savo krūvį, gerai vystomas temas ir unikalią […]
Pirmą kartą klausau tokį Jurgos albumą, kuris palieka nevienpusį jausmą. Iš pradžių (na, standartiškai) jis man suveikė pirmo įspūdžio efektu, t.y. wow, šedevras. Melodijos nebanalios, tekstai (opti)mistiški, Leono Somovo prodiusavimas pačioj aukštumoj, na ir nepamiškime maestro Petro Geniušo.
Grupę “Spiralė” ausimis pasigavau visiškai atsitiktinai. Tai buvo berods kažkuris iš “Charivari” post-rock organizuojamų koncertų, o šie bičiukai buvo vyksmo apšildantieji. Trys, jauni, su juodais auskarais, barzdom, dideliais žandais – žodžiu nors ir ne seniai, bet išvaizda išdavė jų rimtumo persmelktą vidų. O kai pradėjo grot… Sėdima pozicija netrukus tapo stovima, statiška – virto į judamą, o projektą – įsidėmėjau ateičiai.
“Avaspo” – tai nenuilstantis, nuolat besitransformuojantis, eksperimentuojantis ir… Epitetų galima klijuoti begale, tačiau neišsiplėskime. Jie yra šiuolaikinės „moderniosios“ poezijos patriarchai, kurie be to, kad rašo eiles – dar ir derina jas, tiek su įspūdingu garsu, tiek su vaizdu. Trečiojo albumo iš šio praretėjusio kolektyvo laukiau su dideliu alkiu.
Pasakysiu paprastai: įprastos albumo apžvalgos naujausiam grupės “Depeche Mode” albumui “Delta Machine” parašyt nenorėjau.
Peteris “Sleazy” Christophersonas mirė – tokia žinia mus pasiekė prieš 2 metus, Lapkričio 25-tą dieną. Paskutinis mohikanas, galima netgi ir taip skambiai išsireikšti, paliko pasaulį be magijos, kurią skleidė savo, ko gero, nemaria ir mirtina muzika. Nebėra “Coil” galutinai, nebėra ir industrial pionierių “Throbbing Gristle”. Tačiau iki mirties Sleazy visgi su kolegomis buvo keletui dienų užsidarę studijoje. Ir praėjus 2 metams po šio žmogaus mirties, anie dadėję savo indėlį išleido anapilin iškeliavusiam draugui tribute albumą pavadinimu “Desertshore / The Final Report”.
Kartelė su darbu buvo užkelta aukštai, o lūkesčiai naujam kūriniui pasidarė kaip kokie mielėmis įmaišyti blyneliai. Ir štai praėjo pora metų, per kuriuos Kristijonas koncertavo tą pačią programą su tuo pačiu leptopu, kol galiausiai sužinom (per MJR), kad projektas transformuojasi į duetą. Atsisakoma bet kokių kontributorių ir štai Lapkričio 25-tąją išleidžiamas dviejų žmonių (Kristijono ir Ievos) ilgai brandintas vaisius pavadinimu “Gonija”.
Veikėją ir auksinės Steve Tyler šypsenos savininką OBŠRR žinau gana senai, kuomet prieš metus (berods) klausiau jo iš ties gerą įspūdį palikusį pasirodymą rusyje XI20. Gaila Kunigudinį benefisą, kuriame jis užsikrovęs gitarą ant pečių ir pasidabinęs tamsą simbolizuojančias juodąsias asilo ausis atliko daugeliui kiek nepilnavertišką programą.
“Swans” tai amerikietiška post-punk grupė įkurta Niujorke 1982 metais multiinstrumenatlisto ir dainų kūrėjo Michaelo Giros. Projektas gyvuoja su pertraukomis, t.y. 1997-tais jis buvo iširęs tam, kad 2010-tais atsikurtų. Šio ansamblio kuriama muzika – ne vaikams, nėščiosioms ar šiaip silpnų nervų žmonėms.
Besirinkdamas apie ką rašyt savaitgaliniam postui turėjau visas dvi alternatyvas. Kas baisiausia jos – absoliučiai lygios (kokybės prasme), visiškai skirtingos (savo skambesiu) ir abi vertos atskiro įrašo. Kalbu apie tokį senių post-punk projektą „Swans“ iš JAV, ir vieną žavią merginą iš Londono vardu Jessie Ware.