„shishi“ – tai kaip jos sako yra „rap/trash/surf/soul. Bosas, būgnai, gitara, trijų choras ir voila“. Žodis „jos“ reiškia, kad tai trijų merginų grupė, kuri susibūrė maždaug prieš pusantrų metų, kai merginos susitiko „sriubos pavalgyt ir pašnekėt“.
Per šį periodą trio ir klipų spėjo nufilmuoti, ir ture Lenkijoje sudalyvauti, jas kviečia festivaliai, na ir kaip gi be „NA x80“ jų debiutinio albumo. Kuris mane tiesiog pakerėjo, ko padarinyje štai ir įvyko šis interviu.
O jame – velniškai daug jausmo. Nuoširdumo. Atvirumo. Atsakymai mane sužavėjo, neabejoju, kad ir jūs nustebsite kokios gilios, gražios ir, tuo pačiu, paprastos yra šios merginos.
Bei, atskiru žodžiu reikia priminti, kad artimiausias jų koncertas bus „Halės Turguje“ jau šį penktadienį su, taip vadinamo – atities folk trio iš Estijos „Trad.Attack“.
Sveikos, merginos! Tai kas tas / ta „shishi”? Ką tai reiškia, kaip jis / ji atsirado ir ar jūs esate širšių lizdas?
Dominyka: Labas! „shishi“ – tai muzikinis trijų žmonių susivienijimas, prasidėjęs maždaug prieš metus su puse. Eee, pradžia buvo tokia – Elena su Dominyka, jau kurį laika kartu muzikavo grupėj „Ministry of Echology“ – nu, ir neužteko. Susiradom ledinę studiją, prisitempėm instrumentų ir pradėjom triukšmaut. Kažko trūko. Dominyka su Giedre, buvo pažįstamos, kaip įprasta Vilniuj, visi visus pažįsta ir galų gale mes, matyt, vis tiek giminės. Susitiko sriubos pavalgyt ir pašnekėt, nes sklandė gandai, kad Giedrė po „Elle G“ išsiskyrimo nebuvo patenkinta, kad nebeliko su kuo grot. Pasiėmėm instrumentus – Giedrė gitarą, Dominyka bosą, Elena sėdo už būgnų. Leidom sau nepergyvent, kad nemokam grot ir pradėjom kurt dainas.
Širšės kartais būnam, bet „shishi“ tai gal labiau kažkas minkšto, jei kalbant apie lizdus. Nors nežinia, kaip pas širšes lizde – gal ir ten labai gerai. Man mūsų lizdas labai patinka.
Elena: Viskas nutiko netyčia, bet iš noro groti, atsirado taip pat iš jo, reikėjo grupei pavadinimo ir jis išėjo iš Dominykos lūpų su Elena einant į repeticiją ir reikšmė, tiko, viskas yra magiška.
Dėl širšių, tai gal ne, asmeniškai nemėgstu geltonos spalvos nešioti, zirzti ar zysti irgi nelabai, saldumynus mėgstu, tai esu gal labiau Mikė šiuo klausimu, o ne kokia tai vapsva.
Pradėjote „shishi“ prieš kiek daugiau nei metus, bet jau spėjote ir klipų, ir albumą, ir turą Lenkijoje padaryti, ir festivaliai jus kviečia, ir dar daug viso ko, ko aš nepaminėjau. Ar tikėjotės tokių greičių į Olimpą? Per šiuos „shishi“ metus ką jūs labiausiai išskirtumėte?
Elena: Aš asmeniškai tikiu tuo ką darau, kai apsisprendžiu kažką daryti ir tai man teikia džiaugsmą. Tai net nežinau, kas tas Olimpas, turiu visada klausimą, palyginus su kuo?
Išskirčiau, pažintis ir koncertus su gerais muzikantais, tai, kad albumas nenusibosta groti ir tik gerėja, bei kuriasi naujas, kurio turime jau pusę, kaip ir esame įpusėję į supratimą, kaip norime skambėti naujame savo single, kad Dominyka nusipirko stiprintuvą bosui.
Dominyka: Nemanau, kad labai dideliais tempais kopiam į Olimpą. Kiek darbo įdedam, tiek ir pakylam. Aš, ko gero, išskirčiau keliones į Lenkiją, kur grojom su draugais „Fertile Hump“. Visad norėjau taip varyt – busikas, backline’as bagažinėj, geri bajeriai ir daug smagiu pažinčių. Ir aišku, kad išdrįsom įsirašyt „NA x 80”.
Giedrė: Albumą, pirmą albumą!
Jūs visos trys esate – ne paslaptis – muzikantės. Turite ne vieną ir ne dvi kitas muzikines puses. Eleną, pavyzdžiui, kažkada klausiau „Mulen Rūže“ grojančią IDM. Papasakokite visos trys apie visas „savas muzikas“ ir pasakykit – jūs labiau pankės ar reiverės?
Dominyka: Aaa, tai čia pasakyt ką dar grojam? Groju grupėse „Homechestra“, „Ministry of Echology“ ir dar su lenkais „Babadag“, ten su sesėm atiduodam duoklę folklorui.
Jei rinktis – pankės. Bet iš tikro, tai senas geras miksas.
Giedrė: Aš muzikoj labai gerbiu minimalizmą – ta prasme, kai groji vieną natą, bet groji taip, kad daugiau ir nesinori. Arba paprastą melodiją, bet tokią ilgai ieškotą ir atrastą. Man čia atrodo tikrasis muzikos nuoširdumas. Dėl to patinka lo-fi muzika.
Elena: Neturiu skirstymo savajam smalsumui muzikoje patenkinti ir man atrodo mėgstu ją visą (bet tame yra niuansų, kaip tai jaučiasi, kaip ragaujasi, ant ko padėta, į ką įvyniota, net kuriuo metu klausoma).
Esu baigusi klasikinę mokyklą „fortepijonas ir chorinis dainavimas“ – tai padarė savo jaunystėje. Ir į džiazą atėjau pakankamai vėlai, o paskui patenkinus savo kažkokį smalsumą ten, nušokau į elektronikos žanrą, o iš ten buvo ištrūkti sunku, dėl vis besiplečiančio interesų rato, pavyzdžiui išmokti miksuoti, įrašinėti bei prodiusuoti, ką ir padariau, bei vis dar darau…
Anksčiau labai mėgdavau dainuoti funk, gospel stilius, kartu su žmonėm ir vis dar svajoju apie chorą. Bet tam nelieka laiko, nes groju bosu, būgnais, dainuoju va šitam trio chore ir dar kuriu muziką savo, solo, kas yra gan eksperimentinis žanras su savim, sukuriu muzikos ir spektakliams bei filmukams ar reklamoms. Esu žinoma kažkam gal (iš labai seniai) grupės „Magic mushrooms“. Vieni iš geriausių džiazo ir funk grojimo metų buvo ten su tais žmonėmis, nebuvo reivo, buvo „groovas“ arba ne (šypsosi).
Tada pradėjau „Umiko“ grojau IDM tuo metu ir daug visko kito, kol galų gale tai netikėtai tapo rimta grupe įrašėm albumą „Big Jellys“ studijoje ir pagroję porą koncertų baigėme (dėl gyvenimiškų gyvenimo vingių). Dabar aš groju kaip „Umiko“ tęsinys, tik kitu vardu „KOTORI“. Ir ten, aš linksminuosi kaip tik begaliu su tuo kaip jaučiu muziką. Gali būti, kad „Umiko“ vėl atgims su nauja programa, bet kol kas, aš nei pankė nei reiverė.
Dainuoju reggae „Ministry of Echology“ grupėje tai yra kitas žodis tam – „rocker“. Aš matyt savotiška muzikos kamikadzė. Ir mėgstu repuoti, kaip ir klausyt IDM gūdžiais Lietuviškais vakarais. O kam repas nepatinka, tai „we will rock you“ dainą skiriu iš „Queen“ repertuaro.
Ko savo kūryba siekiate? Visose kūrybinėse sferose ir konkrečiai su „Shishi“?
Dominyka: Jau kažkur minėjau, muzika man – būdas neišprotėti. Kai groju suprantu save, ir tada atrodo, kad ir kiti geriau gali suprast? Dalintis jėga. Plius svarbu, kad būtų linksma ir, kai pasiseka, juokinga.
Konkrečiai su „shishi“ – nebijot žaist kaip tau smagu. Žodis „nemoku“ – tai ne argumentas kažko nedaryt.
Elena: Siekiu pakilti aukščiau savų galimybių ir išpildyti vis geriau savyje aidinčius garsus. Nes man kažkas neduoda ramybės, o ramybę aš jaučiu kai klausau muzikos, ji mane rezonuoja, arba ją kuriu arba lieju ją scenoje ir jei pavyksta, tai visi skrenda kažkur kartu ir jiems būna gera.
Aš kažkada seniai galvojau (buvo momentas), kad mano muzika niekam nereikalinga, kai buvau depresijoje. Kūriau ir paskui po kurio laiko man perdavė padėką nuo žmogaus, kuriam mano muzika padėjo sunkiu metu. Ir tada pagalvojau, kad viskas turi prasmę, kada vyksta nuoširdus veiksmas iš negalėjimo nedaryti, tai ir būgnais aš nebegaliu negroti. Tai siekiu groti kuo geriau ir aišku dėl grožio. (šypsosi)
O dabar apie jūsų asmenybes. Kokios jūs? Intravertės ar ekstravertės? Jaunystėje buvote maištaujančios paauglės ar jomis ir dabar esate (liksite)?
Dominyka: Aš buvau geras vaikas, klausiau tėvų, mokytojų ir t.t. Gal truputį pasimetęs – mane buvo labai lengva įbaugint ir išgąsdint. Seniau galvojau, kad esu ekstravertė, dabar jau aišku, kad intravertė su apgaulingomis ekstravertiškumo apraiškomis. Bet viskas kinta!
Giedrė: Nenešiojau kerzų, neturėjau skiauterės. Ir maištas dėl maišto manęs netraukė. Paauglystė atėjo labai pavėlavus (juokiasi). Šiaip, vengiu žmonių ir jei matau didelį būrį, geriau einu į kitą pusę. O ilgiau pasėdėjus atskirai kažkaip jau ir norisi į tą būrį. Gal aš intraekstrė?
Elena: Ach nežinau aš viskas viename, manyje yra sociali dalis manęs ir yra ne. Kiekviena iš jų reikalauja dėmesio ir meilės.
Maištas. O jūs nemanote, kad žmonės iš esmės visi, yra maištininkai ir maištauja kasdien tik vis kitomis formomis. Net prieš savo pačių suaugusias ir sudėtas sistemas. Jaunystėje buvo kažkoks etapas kai kažkaip rengiausi, ką galima būtų pavadinti maištu. Paskui viskas išvirto į stiliaus paieškas ir dabar dirbu su rūbais, t.y. juos konstruoju ir su kompanija skatiname žmones rengtis atsakingai.
Aš esu iš žmonių mėgstantis paimti jam patinkantį krūvį ir noriai dėl to besistengiąs ekstra-intravertas. Juolab, jei ir maištas, tai mano visad buvo apie gamtą, nemėtykit šiukšlių, domėkitės viskuo kas susiję, palikt po savęs ne tvaną, neskriauskit gyvūnų ir t.t.
Klausimas dabar bus stereotipinis, bet sutikit, svarbus: jūs – feministės? Praplečiant: kaip jūs žiūrite į šiuos du socialinius vienetus kaip „moteris“ ir „vyras“ – lygybės / nelygybės klausimo prasme, fizinio ir proto jėgų sankirtose, įvairių vaidmenų paskirstymuose ir pasisavinimuose?
Elena: BAM. Jei tik moteris daro kažką ką daug šimtų metų darė vyras, tai iškart kyla klausimų. Feminizmas ne mano pokalbių sritis, suprantu, kad jėgų balansas skiriasi, matau kolegas būgnininkus ir jų galimybes kas kart eidama dirbti. Bet mano stiprybės kitur nei jų, kiek pastebiu ir išnaudoju laiką tiek ir turiu.
Dar galvoju, kad mergaitės kartais auginamos, taip jog jų labiau gailima ir tada jos išmoksta savęs gailėt ir nemoka stovėti už tai kaip girdi ar kaip supranta.
Aš ieškau savo skambesio ir aš ne blogesnis indas rezonansui sklisti, nei Pranas ar Antanas. Vyras ir Moteris tai du socialiniai vienetai, svarbūs šeimai ir visuomenei. Taip ir žiūriu, jei nors vienas iš šių vienetų yra engiamas ar auginamas kaip nevienodai svarbus ir turintis nepilnas teises tai jis toks ir auga.
Aš suprantu, kad vyras ir moteris dažnai turi skirtingas galimybes tuose pačiuose dalykuose. Bet esmė gyvenimo pasiekimų – nepavyko, bandyk dar kartą. Šiaip žmogui darė įtaką jo aplinka ir jo įpročiai – ir galvojimo, ir gyvenimo. Be viso to galimybių ribų nėra niekam.
Dominyka: Esu už tai, kad visi būtų lygūs ir neknistų vieni kitiem proto su savo įsivaizdavimais kaip kas turėtų gyventi.
Giedrė: Feminizmui, kaip kovojimui už lygias visų lyčių teises – pavyzdžiui vienodą vyrų ir moterų atlyginimą – valio! O biologija yra biologija – vienodi niekada nebūsim ir nereikia.
Jūsų gyvenimo filosofija. Tiesiog.
Dominyka: Kiek įmanoma labiau pasistengti ir niekam neknist proto. Nieko nežinau 100 proc. Žaidimas – linksma ir juokinga. Kiek įmanoma būt sąžiningam sau ir aplinkai.
Elena: Nepavyko – bandyk dar kartą.
Giedrė: Galiausiai vis tiek viskas bus gerai.
Kult.lt dabar yra apklausa, kurioje klausima kokie trys dalykai be meilės dar žmogui yra svarbiausi gyvenime. Pasidalinkite savo pasirinkimais ir pasakykite kodėl bei kuo jums tai svarbu. Ir kas jums iš ten, jei yra – visiškai nesvarbu.
Dominyka: Trys dalykai, kuriuos sugalvoju dabar. Pasiilsėti – būtina, retas kas sau leidžia, nes esam paskendę informacijos sūkury ir beribėse galimybėse viską veikt ir privalėjimą PAVARYT. Pasiilsėjimas nutolsta šviesmečiais. Ir tada viskas down the hill.
Nebijoti – nes neapsimoka. Aš labai daug ko bijau. Nepamiršti, kad viskas yra juokinga. Kitaip tiesus kelias į nervų pakrikimą ir amžiną liūdesį, be kopėčių.
Elena: Maistas, miegas, vanduo. Be viso to būčiau negyvas žmogus.
Giedrė: Miegas, kad neišprotėtume. Grožis, kad būtume laimingi. Čia ir visa muzika, ir menas, ir gamta. Ir maistas, kad galėtume džiaugtis tuo grožiu.
Kur Naujus?
Dominyka: Tikiuosi ten, kur nedaug žmonių. Gal su šuniu namie, nes reiks raminti nuo fejerverkų griausmo.
Giedrė: Tikiuosi, ant scenos. Jei ne, tada miške.
Elena: Arba ant scenos, arba ne.
Pabaigai: jei įmanoma ir jei reikia, kaip manot – kas išgelbės pasaulį?
Dominyka: Mes visi, matyt. Išsišluojam savus kiemus ir tada įsivaizduoji kiek švariau bus? Dar yra galimybė, kad niekas.
Elena: Žmonės – sodininkai.
BLITZ:
D: Ryte lova, vakare scena. Dar priklauso nuo kokia lova ir kokia scena.
E: be lovos nebūtų scenos.
G: scena.
D: Čia susiję gi! Jei širdis neplaktų, tai būtum miręs ir akys neveiktų.
G: Akys.
E: širdis, bet akys tai privalumas šiam pasaulyje, gražus jis.
D: Batutas. Man nuo supynių greit bloga pasidaro.
G: Sūpynės.
E: Batutas.
Visos: Kongresai.
E: labai nemėgstu alaus.
D: ABU! pasąmoninga nesąmonė ir nesąmoninga pasąmonė = LIFE IS GREAT.
G: Nesąmonė.
E: pasąmoninga nesąmonė
D: Jei nuoširdžiai sieki tikslo, pasieki ir laurų kažkokių. Pats tikslo siekimas įdomus procesas.
G: Tikslas.
E: Lauros fainos merginos, linkiu joms toliau taip pat būt fainoms.
G: Žaisti.
D:Viskas yra žaidimas. O mokaisi kasdien ir nuolat, ir visko.
E: Žaisti besimokant
D ir G: Šimonytė.
E: Dar gilinuosi į veidus
D: Piešt paintu.
E: Piešti kompiuteriu ir dar gerai animaria.
G: Sodinti augalus.
D: Pirkti „NA x 80“ YO!!!
E: Tatūškė. Jei kas pavarys, jausiuos pasiekus daugiau nei reikalauja vidiniai dėsniai.
G: „NA x 80”!
***
Nuotraukų autoriai: Rytis Šeškaitis, Gabrielė Tamutytė, Paulius Peleckis, Šarukas Joneikis, Vytautas Draginis.
