Tai ką, pabudom, Kultūrnami? Pagaliau Joris pragydo? Ta prasme, jam varžtai atsisuko ar ką, kad praėjus kone pusantro mėnesio nuo renginio, tas ima ir suraito kokį ten flashbacką. Jis durnas ar ką? Kam čia įdomu bus skaitinėti apie balandžio pabaigoje Vilniuje įvykusi penktąjį „Armageddon Descends“, kone rimčiausią kasmetinį sostinės sunkiosios muzikos renginį? Ta prasme, vaikyt, […]
Ei kolegos, ar menat dar tokią pasaką apie vaikėzą ir pilkį vilkį? Siužetas maždaug toks: kokis tai piemuo vis šūkauja ant kaimo, kad štai piktas vilkas ateina ir norįs jaunuolį suvalgyt. Dori kaimo žmonės, aišku, sulekia pagalbon, tačiau, o Jėbau, paaiškėja, kad niekšas pacukas juos išdūrė. Cha cha, juokiasi vaikis, ir šitaip kartojasi n-sykių. Tačiau […]
Šiaip nesu blogas žmogus, – tik kartais spjaudausi liepsnojančia tulžimi, vaikštau vis paniuręs it lapkričio dangus, o delfi komentaruose kelinti metai ariu už TIESĄ, – todėl, matyt, per visą savo festivaliavimo karjerą nė karto nebuvo, kad grįžčiau iš festo ir sakyčiau „ot, gaidžio kokio būtą“. Nesvarbu su kokiais idiotais tekdavo susitikti, kokius speigus ir karščius […]
Labas, kultūrnamio sveteliai. Senokai besimatėm, šimts metų kai nieko negirdėt, ane? Net ir pats nepamenu, kada paskutinį kartą čia besilankiau. Matai, kas ištinka žmogų, kai ans veržliai stoja į pirmąsias kapitalistinių aukštakrosnių kūrenimo gretas, – ne tai, kad visiškai skųsčiaus, bo kiekviena lazda turi du galus, – bet, Jėbus mato, imi stokoti laiko ir noro […]
I dalis Apžiūrėję Belvedarį sėdam mašinon ir lekiam toliau. Sekantis kelionės Panemune sustojimo taškas – dantytojo karpio miestas, kryžiuočių ir lietuvių kovų liudininkė, garsioji Veliuona. Būtent vienoje iš tokių kovų su Vokiečių ordino riteriais buvo sužeistas ir toje pačioje Veliuonoje paskutinį kvapą išleido didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Ar bent taip teigia senieji metraščiai. Žodžiu, galite […]
Pažink savą kraštą – šis moto nėra svetimas ir tokiai šauniai organizacijai kaip Jūsų nuoširdusis Kultūrnamis. Ir štai nors atėjo ruduo, – vėl dūzgia Vilnius kai tuntai vaikių pėdina į mokyklas, kai gatvėmis marširuoja studentų ordos, kai po rugpjūčio atostogų miestan suplūsta darbo liaudis, o šį kasmetinį atgimimo ritualą lemta karūnuoti pirmosioms šalnoms, kurioms paspaudus […]
Kiek buvo geras festivalis, manau, dažniausiai padeda įvertinti laikas. Kol dar įspūdžiai karšti, tol negali blaivia galva pažvelgti atgal ir tinkamai įvertinti visos tos visumos, kurią teko išgyventi per savaitgalį palapinėje. O kai jau viskas ataušta, prabėga pakankamas laiko tarpas, tada tai jau kita kalba – gali drąsiai rėžti ar tai buvo kas nors tokio, […]
Klastinga gi toji vasara. Žiemą, kai už lango siaučia sniego sūkuriai, lauki jos ir svajoji apie žydrąją padangę, putlius it zefyrai kamuolinius debesis, bekraštes kamanėmis nusėtas kvepiančias pievas ir ežerų dovanojamą gaivą. Kai ateina pavasaris ir išsprogsta pirmieji medžių pumpurai, abstrakčios svajos apie vasarą pradeda įgauti jau kiek aiškesnį pavidalą: tai planai kur lėksi, ką […]
„Jau yra? Kaip sekas? Kada bus? Rašyk tik, seni!“ Kone mėnuo kaip skambučiais ir žinutėm feisbuke neduoda man ramybės patsai Kultūrnamio Redaktorius. Matot, mieli skaitytojai, prieš keletą savaičių, birželio 11 d., teko lankytis Taline. Su šutve draugų nulėkėm ten ne po senamiestį pasivaikščiot ir tikrai ne dėl to, kad svajingai žvelgtumėm horizonto link, ten, kur […]
Sekmadienis yra gerai ir tą gėrį žmonės pažymi vis savaip. Kas keliasi ankstyvą rytą ir žygiuoja į bažnyčią, kas keliasi dar anksčiau ir lekia į žvejybą, kas ravi savo išpuoselėtame sodelyje, kas traukia pas močiutę kirsti traškaus šventinio kugelio, o kas drybso prie ežerų ir skambant šansonui užsigeria laikraštin įvyniotą silkutę. Žodžiu, vis kokie tai […]
Gal girdėjot, o gal ir ne, bet kovo viduryje, 14 mėnesio dieną, daugiafunkciniame ceche „Kablys“ jau trečius metus iš eilės siautė juodosios apeigos, kuriose polką trypė juodieji ožiai, užvadinimu „Armageddon Descends“. Trumpai pristatant šį renginį pasakytina, kad tai yra kone vienintelis Sostinėje gyvuojantis ciklas skirtas grynai black ir death metalui, ilgainiui, – ta prasme, jau […]
Nedaugžodžiausim, ponios ir ponai, stiliumi a la „koks čia šerkšnas, kai gatvėm žliaugia tirpsmo nemunai?“ ir skeliam tiesiai šviesiai – sausio 10 d. „Kablyje“ siautęs visiems žinomo festivalio „Speigo“ jaunesnysis brolis „Šerkšnas“ buvo stipriausias ar bent geriausią įspūdį palikęs noise muzikos koncertas, kuriame paskutiniu metu teko lankytis.