2017-ti Gaidžio metai? Horoskopui gal, bet tikrai ne Lietuviškai muzikai. Labai daug visko, daug proveržių, šviežių talentų, sugrįžimų iš užmaršties ir t.t. ir pan. Topas, kaip ir priklauso Kultūrnamiui – gana eklektiškas. Nuo ambiento iki folk, nuo industrial iki post-punk ir t.t. ir pan. Tad jūsų dėmesiui – įdomiausi, spalvingiausi ir šarmingiausi šių metų muzikuojantys lietuvaičiai!
Vėl rezultatyvus savaitgalis kine su skirtingomis patirtimis jame, kurios gula į paprastus, glaustus ir, savaime suprantama, subjektyvius įspūdžius.
Kaip nieką kitą norėjau išgirsti Driezho koncertą. Nes nauja, pagaliau rasta, žavi vokalistė. Nauja, kažkokia ypatinga, medžiaga. O ir erdvė, kurioje vyks ritualas, nelankyta. Tad, kaip nevažiuosi? Galų gale, supuolė, kad pinigų nėr, Vilniuje veiklos kažkokios ypatingos nėr, o futbolą aš bet kur juk ramiai galiu pažiūrėti per kompiuterį. Tad planas toks pat paprastas, kaip ir genialios mintys, gimstančios vidurnaktį: į Klaipėdą, į Raketa social club, į Driezho koncertą.
O gal tiesiog eikime tiesiai šviesiai prie koncerto, be visokių filosofinių apmąstymų, kad Queen be Merkurio tai ne Queen ir pan? Taip, dvejonių bei abejonių buvo ir man. Tačiau kaip mano Tėtė sakė, kuris su Mama buvo koncerte – bent May‘aus gitarą išgirsti privaloma, o visa kita – bus matyt. Tad kaip gi viskas buvo Kaune, Žalgirio arenoje su Queen be, em, Fredžio Merkurio?
„Road to Hell” – legendinis gabalas. „Driving Home For Christmas” – geriausia Kalėdinė giesmė. O „Josephine“ – tiesiog nenurungiamas meilės sonetas. Gaila, tačiau pastarųjų dviejų dainų Compensa koncertų salėje vykusiame Chris Rea koncerte aš neišgirdau. Kalėdinio iš vis negrojo, o per mano pačią mėgstamiausią Chriso dainą „Josephine“ – išeidinėjau po fotografavimo darbų iš salės (tai […]
Kelintą ten – 6-tą kartą „Įskaudintieji“ jau lankėsi Vilniuje? Atrodo tokį skaičių jie paminėjo Compensa koncertų salėje vykusiame show ir tai, kaip jie yra įsimylėję Vilnių bei Lietuvą. Gi, kad meilė yra abipusė, rodė ne tik beveik sausakimša salė, bet ir tie vos ne visą koncertą besproginėję moteriškosios energijos pliūpsniai, pasireiškę per šūksnius, iškeltas rankas ir šviečiančius išmaniuosius telefonus. Prisiskaitęs Feisbuke gerų atsiliepimų apie šiuos dviejų britų iš Mančesterio daromus koncertus, nutariau ir aš padalyvauti.
Feisbukas – gerai ar blogai? Kaip jis pakeitė pasaulį, žmones, jų mąstymą, bendravimą ir t.t.? Iš savo, kaip senstelėjusio metalisto perspektyvos, pabandysiu parodyti šio socialinio tinklo „už“ ir „prieš“. Tai nebus vien stūmimas ant FB (nors didžioji teksto dalis apie tai). Pabandysiu įžvelgti ir gerąsias šio globalaus reiškinio puses. Nes viskas šiame pasaulyje juk turi dvi medalio puses.
Lietuvos futbolas yra dar nesapnuotame dugne. Jau atrodė, kad jį pasiekėme Lietuvos futbolo rinktinei vadovaujant Igoriui Pankratjevui, tačiau matome, kad sugebame kristi ir nusiristi dar žemiau. Kas kaltas visi klausia? Prie I. Pankratjevo visų strėlės buvo skirtos būtent jam. Pilama visa kanalizacija ant jo. Galima sakyti visi – ir futbolo ekspertai, ir sirgaliai – vieningai […]
Per praeitą savaitgalį buvo pamatyta labai daug „privaloma pamatyti“ kino filmų. Apie juos štai, kaip visada, trumpai ir aiškiai žemiau.
Nors balansuoju ties bankroto riba, tačiau toks dalykas kaip Nick Cave & The Bad Seeds koncertas mano prioritetuose buvo tiesiog būtinas šiemet. Kad ir per kraujus. Nors ir mačiau gyvai Nicką du kartus, tačiau po tiesiog monumentalaus „The Skeleton Tree“ albumo (kuris man yra bene geriausias Nick Cave & The Bad Seeds darbas), tiesiog neturėjau […]
Suderinti pokalbį su Masami Akita, t.y. Merzbow – kainavo daugybę pastangų, laiko ir susirašinėjimų. Nes jis nedalina interviu kiekvienam norinčiam toli gražu. Tačiau galop pavykus, buvo sulaukta tokių atsakymų, kuriuose jis aistringai papasakojo apie savo veganišką gyvenimo būdą, gyvūnų teises, bei, žinoma, Šiaurės Korėjos keliamą branduolinę grėsmę. Taipogi jo požiūrį į melomanus (tokius kaip aš), […]
Šį savaitgalį sužiūrėjau 5 tikrai kokybiškus kino filmus. Vienas iš jų, ko gero, taps savo žanro klasika, kiti du – privalomi pamatyti rimto kino mėgėjams, o dar kiti – rekomenduojami geros, kokybiškos pramogos iš seanso besitikinčiam žiūrovui.