Praeitais metais, kuomet sudarinėjau 2017-tų suvestines – The Station debiutinis albumas „Išsišakojančių takelių miestas“ buvo vienas iš trijų kandidatų „paimti“ 10-tą topo vietą. Ir buvo sunkiau su šia vieta man apsispręsti nei su nugalėtoja pirmąja. Gi dabar turime antrą Mykolo Katkaus ir Co. darbą „DRAMA“ – lakonišku, aiškiu, pretenzingu ir tuo pačiu nevienpusiškai nuteikiančiu pavadinimu. Klausimas tik vienas – tai tik skambus žodis ar jis ir pateisina sau mestą „iššūkį“ krūvio ir vertės prasmėmis?
Daug, daug, daug naujos muzikos perklausiau. Daugybės ilgai lauktų naujų garsų sulaukiau ir likau nusivylęs (kaip, tarkim, B. Fleischmann, Nightmares On Wax, Moby, Chris Carter, u-Ziq), bet perlais nelauktai pabiro iš kitur. Tie kas sekate Kultūrnamį giliau ir pasitikite mano skoniu – tie pakaifuos su, manau ir tikiuosi, beveik viskuo šiame tope. Bet topas gana eklektiškas, skonis visų įvairus, tad atraskite šiaip ar taip kažką artimo!
Eidamas į šį koncertą – nieko išskirtinio nesitikėjau. Prieš keletą metų nusipirktas vokiečių albumas (vinilo pavidalu, kas be ko) „Piano Nights“ man įspūdžio nepaliko, tad giliau šių jazz-makerių nuo tada ir netyrinėjau. Net nečekinau youtube‘o kaip jie gyvai atrodo, o tiesiog ėjau į Kongresus kaip tabula rasa („švari lenta“ – vert. Iš lot. k.), su neįnoringu noru gauti potyrį ar šiaip, kad užsidėti varnelę.
Valnetynkė? Banalu. Kovo 1-moji su miniakais? Taigi, kad šalta dar tada buvo. Tad realiai pavasaris prasideda šiandien, per Lygiadienį, kuomet nakties trukmė susilygina su diena. Nuo dabar dienos – ilgesnės už naktį, plius – daugiau šviesos nei tamsos, šiltės valandomis, gėlės pražys, o minėti mini sijonėliai gatvėse apeliuos į visuotines meilės paieškas.
Ėjau į seansą visiškai aklai, nes nenorėjau pasidaryti išankstinių nuostatų, o tiesiog mėgautis įspūdingu kino ir, be abejo, vaidybos reginiu a priori. Su Danieliu Day-Lewisu dar niekada nebuvau blogai praleidęs laiką, tad koks, mano manymu, tas paskutinis šio aktoriaus benefisas (bei pats kino filmas, žinoma)?
Sekanti mano sužiūrėta juosta bus, krikštijama kaip blogiausias visų laikų kino filmas – „The Room“.
5 visiškai skirtingi kino filmai, 5 skirtingos patirtys, 5 trumpos (ne)rekomendacijos.
Net 25 kult.lt laukiamiausi 2018-tų metų filmai. Atrodo, kad kinui Šuns metai, kaip ir Gaidžio, bus labai, labai neblogi!
Šis 15 punktų topas galėjo būti ir kokių 20 punktų, tačiau likimas pamaišė aplankyti tokius must see vyksmus, kaip Alice Cooper Trakuose, RHCP Latvijoje ar, kad ir AM50 Vilniuje. Bet ir be viso to, šie metai tiesiog nenormaliai geri buvo superiniais, vienetiniais ir tiesiog jėgiškais koncertais. Kas geriausia, kad šią vasarą nebuvau nei viename festivalyje, kur gali išgirsti galybę pasirodymų per keletą dienų. Tad tai viską pasako – kokio nuostabumo metai, koncertų prasme, tai buvo (bent man).
To. Dar. Nebuvo. Nuo pat 2012 metų kada sudarinėjų šiuos topus-suvestines, nepamenu tokių stulbinamai gerų metų kinui. Į top-10 sutilpti buvo be šansų, o simbolinį 17-tuką darydamas tik susinervinau, nes jaučiau, kad ir čia ne riba. Tad Jūsų dėmesiui – NET VISI 20 labai geri 2017 metų kino filmai! Blogų ar vidutiniškų čia nėra. Tad,`nJOY!
Skurdūs metai muzikai, kaip kad jie pernai buvo derlingi. Ar kaip kad pernai metai buvo skurdūs kinui, o šiemet yra kur kas daugiau nei atvirkčiai (laukite topo, bus jėgiškas!). Besudarinėjant šias „kultiškiausių“ subjektyvias, asmeniniu skoniu paremtas suvestines, pastebiu tokias kasmetines sinuso / cosinuso tendencijas. Bet daugiau nebepilstant – jūsų dėmesiui mano atrinkti grūdai iš Gaidžio 2017-tų metų pelų.
2017-ti Gaidžio metai? Horoskopui gal, bet tikrai ne Lietuviškai muzikai. Labai daug visko, daug proveržių, šviežių talentų, sugrįžimų iš užmaršties ir t.t. ir pan. Topas, kaip ir priklauso Kultūrnamiui – gana eklektiškas. Nuo ambiento iki folk, nuo industrial iki post-punk ir t.t. ir pan. Tad jūsų dėmesiui – įdomiausi, spalvingiausi ir šarmingiausi šių metų muzikuojantys lietuvaičiai!