Lietuvoje Rusijos roko muzikos scena turbūt geriau pažįstama daugeliui tautiečių nei, tarkime, vokiečių, lenkų ar kaimynų latvių. Viskas dėsninga ir logiška žvelgiant iš istorinių mūsų valstybės peripetijų. „Кино“, „ДДТ“ ar „Аквариум“ tapo Rusijos roko kultūros simboliais ir savotiška atsvara tiek tuometės sistemos primestai ideologijai, tiek Vakarų muzikos invazijai į socialistinį bloką.
Dabar klausimas Jums – kiek žinote indie roko grupių Rusijos Federacijoje? Nė vienos? Apie vieną tuoj tikrai sužinosite. Tai šiemet festivalyje „Granatos LIVE“ koncertuosianti „On-The-Go“, kuri, kas keisčiausia, savo šalyje atstovauja tai, ką būtų galima vadinti savotiška Vakarų muzikos invazija į rusakalbę sceną. Angliški tekstai, nors ir nebėra visišku tabu, tačiau tenka pripažinti, kad tai dar gana retas reiškinys. Šiame interviu pakalbinome vieną iš pagrindinių grupės variklių, gitaristą Maximą Makarychevą, kuris šiek tiek papasakojo tiek apie pačią grupę, tiek apie jos kelius siekiant dėmesio ir pripažinimo už tėvynės sienų.
Sveikas, Maximai. Trumpai prisistatykite skaitytojams. Kas Jūs tokie ir iš kur esate?
„On-The-Go“ yra indie roko muzikos grupė savo dienas pradėjusi 2008 metais Rusijos Federacijoje. Jei konkrečiau – Toljatyje. Tai mažas industrinis miestas ant Volgos upės kranto. Šio miesto galite ir nežinoti, tačiau tikrai žinote (ar net esate vairavę) „Lada“ automobilius. Būtent šiame mieste jie ir gaminami. Tiesa, nuo 2008 metų nemažai kas pasikeitė. 2010 metais su visais instrumentais persikėlėme į Maskvą, kur gyvename ir repetuojame iki šiol.
Mano žiniomis, kurios gana kuklios, Rusijoje indie roko muzika nėra itin populiarus žanras. Kas lėmė būtent tokį stiliaus pasirinkimą?
Rasti savo muzikinį stilių, skambesį visada užtrunka šiek tiek laiko. Taip jau nutiko, kad pradėjome groti būtent tokią muziką. Ankstyvojoje stadijoje susiformavęs muzikinis stilius, sakyčiau, labiau evoliucionavo nei revoliucionavo. Sutinku, kad iki šiol Rusijoje šis žanras nėra itin populiarus. Keisčiausia, jog mes pragyvenimui užsidirbame grodami indie roko muziką gyvendami ne kur kitur, o pakankamai konservatyvioje Rusijoje. Turbūt tai reiškia, kad Rusijos klausytojas taip pat juda į priekį.
Visi grupės įrašai gana lengvai pasiekiami internete, Jūsų soundcloud paskyroje. Nebetikite muzikos leidyba?
Ne, greičiau jau manome, jog šitaip lengviau pasiekti fanus ar promoterius. Kur kas lengviau nusiųsti nuorodą, kurioje galima rasti pilną albumą nei siuntinėti kompaktinius diskus. Ši praktika veikia.
Ar jaučiate skirtum ą tarp fanų Rusijoje ir likusiame pasaulyje? Kur didesnis palaikymas?
Tarptautinėje scenoje mes vis dar jaučiamės naujokais, todėl ir pagrindinė mūsų auditorija yra Rusijos publika. Tačiau tai nereiškia, jog mums to užtenka. Ieškome kelių, bendraujame su organizatoriais. Kol kas bandome tai daryti savo jėgomis. Kaip sakoma – „no pain, no gain“. Kas kartą, kai vykstame koncertuoti į užsienį, auditorija, žinoma, auga. O esminis skirtumas tarp vietinio klausytojo ir klausytojo iš užsienio yra tas, jog užsienietis yra šiek tiek išlepęs. Tuo tarpu Rusijos klausytojas yra alkanas naujovių. Ypač tai jaučiama mažuose miesteliuose. Europą šiuo atžvilgiu sunkiai benustebinsi. Ji per daug išprususi.
Kiek žinau, 2011 metais koncertavote su „Hurts“. Kokia tai patirtis? Kokį įspūdį paliko ši grupė? Arogantiški šikniai ar malonūs vyrukai ne tik prieš auditoriją?
Taip, tiesa. 2011 metais koncertavome su „Hurts“, trumpai gastroliavome kaip apšildanti grupė. Tuo metu buvome visiškai nepatyrę ir savo bagaže turėjome vos vieną albumą ir kuklų repertuarą paremtą būtent šiuo albumu. Didelė scena buvo didžiulė naujiena ir nepakartojama patirtis mums. „Hurts“ spinduliavo didžiulę energiją, tačiau tai nereiškia, jog jie buvo arogantiški šikniai. Priešingai – draugiški ir sukalbami vyrukai. Tiesa sakant, aš nežinau ar jie stebėjo mūsų pasirodymą tame mini ture, tačiau mums tai buvo neįkainojama patirtis groti jų auditorijai. Per savo septynerių metų egzistavimo laikotarpį mes taip dalinomės sceną su „Keane“, „Foster the People“, „Royksopp“ ir daugybę kitų. Kiekvienas koncertas kažką duoda.
Kokie Jūsų ateities planai? Naujas albumas? Turas?
Netolimoje ateityje pasirodys muzikinis klipas naujausiam mūsų singlui „Wake Up Call“ (singlus jie kepa nesuvokiamais tempais. – T. V.). Tada vėl išleisime singlą, o tada dar vieną klipą. Rudenį planuojame leistis į turą Rusijoje ir Europoje. Sekite naujienas!
Pirmas kar tas Lietuvoje. Ką žinote apie mūsų šalį, jos kultūrą?
Taip, tai bus pirmas mūsų kartas Lietuvoje. Galiu kalbėti tik už save ir deja, tačiau daug apie Lietuvą nežinau. Tiesa, esu didelis senų filmų mėgėjas, todėl teko matyti lietuvišką „Paskutinė atostogų diena“. Turiu įtarimą, kad apsilankymo metu bus laiko geriau su jumis susipažinti.
Kodėl aš ar kažkas kitas turėtų ateiti į jūsų pasirodymą „Granatos LIVE“ festivalio metu. Ką pažadate klausytojams?
Kiekvieno koncerto metu stengiamės būtų kuo arčiau savo auditorijos ir bendrauti su ja kiek tik įmanoma daugiau. Visus kitus kozirius pasiliekame paslaptyje. Ateikite ir patys pamatykite. Iki pasimatymo „granatose“!
