„Marijus Mikutavičius „Degančios rankos“, Andrius Mamontovas „Degančios akys“. Neramiai laukiu, kurį organą paskutinėje dainoje degins Sel.“ – taip savo Facebook paskyroje rašė Ramūnas Zilnys. Kaip visada Lietuviškosios estrados scenoje – mįslės ir intrigos. Ir nors mano meilė Andriui Mamontovui pastaruosius kokius 7 metus yra kiek pravėsusi (estafetę iš jo perėmė „Depeche Mode“, „Swans“, Alicia Keys ir t.t.), bet nenuneigsi, kad AM yra gyvasis klasikas, moka žongliruoti marketingu kaip cirko artistas bei, kad ir ką sukurptų – nepalieka anei vieno abejingu.

Tad dėl šios priežasties ir dar daugelio kitų, tą darganotą trečiadienio vakarą buvo išsiropšta iš jaukaus guolio, apsivilkta šiltu rudeniniu megztiniu ir patraukta ant, taip vadinamo, Telšių „Zakso kalno“ ir… vos ten atėjus – laukė malonus siurprizas. Koncertas pasirodo su apšildančiaisiais atlikėjais, konrečiai tai M.A.M.A. laureatais „Jama&W“. Negalvojau, kad jie tokie smagūs. Buvo visiškas apsivožimas klausyti kaip MC Rokas Jama Grajauskas freestyle‘ina ar pagal sukamą gyvą jazzovą bytą, ar pagal jo užprašytus žiūrovų tris raktinius žodžius (Antanas, bananas, skėtis). Aplodismentai.

Andrius Mamontovas ant scenos, energingai būgnus žvanginant Meinardui Brazaičiui, užsiropštė apie 20:30. Jei įdomu kokios reakcijos, kokia publika ir kiek jos susirinkę buvo, tai atsakymai tokie: į reakcijas, tai AM pagyrė publiką, pasakydamas „ar žinote, kad jūs esate fantastiški?“. Publikos būta pačios įvairiausios – treninginis jaunimas, darbo liaudis, miesto švenčių lankytojai ir vos keleli hipsteriai, bet šiaip pagrinde daugiausiai figūravo vyresnio amžiaus melomanai. O pats susirinkusiųjų skaičius iš ties nuteikė gūdokai. Nebuvo taip, kad visiškai skystai, bet prie pat, pat scenos šmėžavo nemenki tarpai vietoje jaukaus susigrūdimo. O dar žmonės provincijose skundžiasi pramogų stygiumi… Štai atvažiuoja pirmo ryškumo muzikos LT žvaigždė pas juos, oras su saulute ir jokio lietaus, o visi sėdi su čipsais ir pigiu alum prie telekų. Iš ties nemalonus antagonizmas.

„Geležinė širdis“ – šiuo gabalu kiek netikėtai pradėjo savo setą Andrius Mamontovas & Co., kas nuteikė iš kart geriausiai nuotaikai, nes tai ne kokia linksma banali polkutė kaip ten kokia „Jūreivio daina“ ar „O, meile“, o mąslus kūrinys. Klasika. Toliau sekė nauja daina, kiek pamenu, pavadinimu, kaip ir pats naujasis albumas „Degančios akys“. Kalbant apie naujas dainas, tai manęs Facebooke užklausė klausimo: „Ir kaip? Turi naujų dainų apie derlių ar sup**ta policijos brutalumą ir pigius narkotikus? Ar vėl ten krenta, skrenda, tolsta, akys ir nieko naujo??“

Ir aš iš kart galiu labai paprastai (bei itin išsamiai) parašyti atsakymą. Apie minėtus dalykus dainuoja XI20 rusyje grojantys „artistai“, apie cukraus vatą dainuoja Jazzu, apie meilę Lietuvai ir pozityvą – Mikutavičius, gi A. Mamontovas – nemanau, kad reikia Jį taip subanalinti „krenta, skrenda, tolsta, akys“. Anaiptol. Pas jį irgi buvo ne vienas vis kitoks albumas, bičas nesėdi vienoj kanojoj toli gražu. Pradedant post-punk-noise-rockiškai maištaujančiu „Geltona Žalia Raudona“, baigiant depresovais dark-progressive „Pabėgimas“ ir „Šiaurės naktis. Pusė penkių“. Priešpaskutinis („Elektroninis Dievas“) nors ir sulaukė nemažai kritikos, bet vėl gi buvo su savo label‘u – grįžimas prie tikėjimo ištakų.

Tad tik nereikia lia lia apie „pigius narktokus“. Palikime juos tiems kas jų nusipelno, o kas mėgsta Mamontovą (kaip, kad tarkim ir aš) – visada maloniai klauso jo tekstų, kurie yra filosofiniai, gilūs ir na ir, kas, kad raktiniai žodžiai kartojasi, nes visi turim savo stilių ir vagą, kuriame einame, kuria gyvename. Galų gale labai lengva ant kažko stumt ir būt vierchu pasėkoje to, o man labai įdomu būtų jei tie stūmėjai parodytų artistą, kuris per 30 metų kažkaip kažką revoliucingai po to sukūrė ir kardinaliai pasikeitė. Išskyrus kokius „Radiohead“ ar „Metallica“… Nors ir būta mutacijų, vis tiek nei vienas nuo savojo aš, manau, nepabėga. Tad taip ir su Mamutovu – patinka vėjas, akys, vanduo, veganizmas – klausai, nepatinka – ignoruoji. Case is closed!

Viso iš naujojo albumo sugrota buvo apie 6-8 dainos. O iš senų gabalų tai ką jūs… Kaip netikėta buvo išgirsti, pavyzdžiui „Aš numirsiu vis tiek“. Pasaka. Tada kiti „Foje“ gabalai buvo tokie: „Paskutinis traukinys“, „Atsimenu tai“, „Vandenyje“, „Mėlyni plaukai“, „Nieko panašaus“ – žodžiu tikra chrizantemų, orchidėjų ir lubinų puokštė. Iš solo kūrybos, be itin maloniai nustebinusio starto su „Geležine širdim“, maloniai taipogi nuteikė „Ar tai būtum tu?“, „Dabar ir čia“, „Tavo svajonė“, „Kai tu atversi man duris“ na ir kaip gi be širdis išlydinančio „Saulės miesto“ pabaigoje… Viso koncertas truko apie pusantros valandos – pats tas, kaip vidurio savaitės renginiui.

Ir kadangi, kaip minėjau, visi žinome apie AM meistrišką sugebėjimą žongliruoti marketingu, dabar belieka tik sulaukti KAIP GI bus platinamas naujausias jo, keturis metus kurtas ir brandintas, albumas „Degančios akys“. Manau bus paprasčiausiai pasirinkta kokia nors internetinė platforma šį kart. Jis, kaip „Apple“ gerbėjas, gali jamti „iTunes“. Arba kaip „U2“ padarė pasauliniu mastu, tai Mamontovas Lietuviškuoju – okupuos kokį pakartot.lt. Laukia įdomi intriga. Ir, tikėtina, malonus klausymas.

Foto: Jonkus photography