Trečius metus organizuojamas STR Camp yra gražus Do It Yourself tipo renginių pavyzdys. Bent jau taip tikina jo organizatoriai, renginių apžvalgininkai ir buvę dalyviai. Liepos 24-26 dienomis netoli Trakų įsikūrusioje „Deimanto“ stovykloje lankysis „kreivos“ muzikos bei menų mylėtojai ir dar nepažinti kūrėjai iš aštuonių Europos šalių, o kult.lt aiškinsis, kaip ir kodėl STR Camp pelnė visas tas kompaktiško, jaukaus, familiaraus ir kokybiško festivalio liaupses.
***
STRCAMP susikūrė tam, kad paremtų nekomercinę muziką, padėtų talentingiems atlikėjams atrasti klausytojus, o klausytojams – tas dainas, kurių šiaip jau kūrinių jūroje jie nesužvejotų. Kadangi festivalio tikslas yra pritraukti iki šiol nepažintų atlikėjų, nepakanka užmesti akį į programą norint nuspręsti, ką būtinai išgirsti/pamatyti gyvai, o ką galima prasnausti. Po kelių valandų tyrinėjimo susidariau savo „mėgstamiausių“ sąrašą, tačiau jei skoniai neatitiks, nepatingėkite favoritų paieškoti patys. STRCamp’o programoje „pagal vieną kurpalį“ atrinktų atlikėjų beveik nėra. Išgirsite ir šansonų, ir šaltos elektronikos, ir šiek tiek avangardo, folko, psichodelikos.
Šių metų „perliukai“
Pradėsiu nuo Tarantulas Pentium iš Ispanijos. Ne, ne iš saulėtosios, romantikų širdis virpinančios, o iš šiaurinės, naktinės, apniukusius rūsių Valencijos. Ritualai, sapnai, senos svajonės ar old school’inių siaubo filmų momentai iškils jums prieš akis klausant šių sitnezatoriais stipriai pagardintų kompozicijų. Toliau – duetas Two Monkeys. Experimental-pop-nowave-glitch-fuckfolk-avat-animalnoise kolektyvą neseniai aprašė suru.lt, todėl ten galite plačiau susipažinti su jų kūryba ir mintimis.
Prisižadėjau sau, kad jei išeis programa, net dukart pasibrauksiu svečius iš Barselonos Diamantes Brutos. Juk prie nuolatinių atkartojimų kultūros pripratusiems, skaitmeninėje eroje užaugusiems ir jos nuovargiu persisėmusiems žmonėms, norisi bent kartelį pajusti, ką iš tiesų reiškia žodžiai „pirmą ir paskutinįkart“. Diamantes Brutos yra grupė, kuri nuolat improvizuoja, groja tik gyvai ir, tikiuosi, gali patenkinti giliai viduje glūdintį paauglišką išskirtinumo troškimą.
Kadaise grojęs kartu su Peaches, Golden Showers ir Puppetmastaz, būgnininkas Chris Imler pernai išleido debiutinį albumą „Nervös“, kurį pristatys STR Camp’e. Pats albumas nėra kažkoks stebuklas, tačiau susiklauso lengvai. Berlyno scenai ekcentriškas smailiaūsis Chris Imler labai tinka – dabar įdomu, kaip jį sutiks Lietuva.
Prancūzijos underground’o veteranu tituluojamas Christophe Petchanatz atvyks su trisdešimtmetį skaičiuojančiu projektu Klimperei, kurio muziką rimtos tetos ir dėdės klasifikuoja kaip toy-music, minimal, neo-classical ar avangarde. STR Camp’o dalyviams žadamas tikras audio teatras – lauksiu, nes pasiilgau visokių pasakų iš rūsio, lunatikų ir lengvų šiurpuliukų ant odos.
Prie favoritų grupės prijungčiau dar vieną prancūzą – Noir Boy George (Emmanuel Satti). Tai vaikinas, sukūręs nepaprastai mielą, romantišką ir gaivios melancholijos sklidiną dainą Enfonce Toi Dans La Ville, kuri jau pirmąkart įsijungus tapo šio žalio ir kvepiančio birželio himnu, perklausytu n kartų non stop. Taip pat dviejų gitarų ir ritmo mašinos grupę Peacetomate, belgą Ignatz, kuris sumaniai derina akustinę ir elektroninę muziką, folką ir psichodeliką, bei muzikos tėkmę elektriniais trikdžiais nuolat perskrodžiantį Novo Line – po šiuo pavadinimu slepiasi gyvai miksuojantis, daug ritmų ir sluoksnių vienoje vietoje mėgstantis Nat Fowler. Na o pabaigai: kaipgi festivalis be techno? Free acid gros svečias iš Varšuvos RNA2.
Kalbant apie tautiečius, visada malonu klausytis S13, nors jo pavadinti atradimu jau kažkaip nedera. Taip pat smalsu, ką publikai parodys Paulius Ilius. Sukaupęs didelę patirtį (ir diskografiją) kaip muzikos žurnalistas jis karts nuo karto stoja ir į kitą barikadų pusę.
Dalyvavusieji šių metų Speige turėtų prisiminti „Atnašavimus“ – Performanso-ritualo galime tikėtis ir STR Stovykloje, kur atvyks savadarbių instrumentų mėgėjas „Gliukų“ teatro pradininkas Benas Šarka. Bus ir į ką akis paganyti: instaliacijas festivaliui ruošia tokie skulptoriai kaip Žilvinas Landzbergas ir Donatas Jankauskas Duonis.
***
STRCampo kaina vidutinė (kol kas 35 eurai) ir norinčiam atvykti tikrai įkandama, tačiau yra kita problematiška vieta – bilietų skaičius. Kadangi STR stovyklaus nedidelėje teritorijoje, pranešama, jog daugiausiai bus galima priimti 800 žmonių. Taip kad patarčiau atostogų planais susirūpinti iš anksto, kad vėliau netektų nemaloniai nustebti.
Bilietus nusipirkti galima čia. Anot organizatorių, bilietai bus atsiųsti elektroniniu paštu per 72 valandas nuo apmokėjimo.
