Taigi norėjau pakalbėti apie tokį dalyką kaip “magija” muzikoje. Aplink ją, jos viduje, įkvėpime ir panašiuose intervaluose bei pustoniuose.

Žinau, kad Kultūrnamio gerbėjų tarpe yra ne vienas ir ne aštuoniolika tokios gana populiarios grupės pavadinimu „COIL“ gerbėjų. Jie domisi jų muzika nuo pradžios iki galo, tos muzikos teikiamais ritualais, domisi ir tais ritualais, kurie įkvėpė sukurti tą magiška muziką, beigi šiaip spalvingomis „Coil“ asmenybėmis, kurios nelyginant vaivorykštė buvo prafiltruotos pro stiklinę prizmę. (iš kurios beje gaunasi balta, o ne juoda spalva, jei jau ką… bet skaitykite toliau.)

Ir ką aš apie visa tai galiu, per visą savo ilgametę metafizinę, bei muzikologinę prizmę, pasakyti? Ta magija, narkotikai, įkvėpimo ir išpūtimo pratimai, bei atsispaudimai ir prisitraukimai, kurie įkvėpė Coilus kurti Jų Muziką yra totali… Nesikeikiant, tiesiai šviesiai ir be užuolankų sakau – HERNIA. Sakau, jei ką tai, visai rimtai.

Kodėl? nes tai yra elementarus vaikų žaidimas. Ir nieko absuliučiai daugiau. Neva DARK SIDE… neva kokie mes “TAMSŪS” – beveik kaip negrai… Kokie mes evil, Chaoso Archangelai ir panašūs jų pačių sau susikurti humoristiniai epitetai (čia beje dviratis neišrastas – epitetą “King of Pop” sukūrė ne gerbėjai, o pats sau M. Jacksonas). Kaip mes skaitome Aleistery Crowley (kraulis – beje yra plaukimo stlius) beigi sapnuojame pagal Brioną Gysoną. Oi, kaip aš leipstu juokais nuo tokių išsikalinėjimų, kad net siūlės per apatinių kirkšnis plyšinėja.

“How to Destroy Angels“ stimuliuoja sexualinę energiją” – jie sakė, būdami gėjai, bet po to pasitaisė kad „nesvarbu kokią seksualinę energiją“ (matomai, kad įvairesnis klausytojų ratas “tai” atrastų) – atseit nesvarbu kokio lytiškumo tu esi. Tačiau kaip mes žvengėm kada prieš seksą su viena sielos sese leidome šį albumą gal du kartus ir mums niekas… na patys žinot – neišėjo nieko.

“Time Machines“ klausymas sukelia panašius išgyvenimus kaip vartojant psichodelikus” – Teigė dėdulė Sleazy. Chernia – dar kartą pasikartoju.

Na, ir t.t. ir pan.

Jie sako, kad svarbiausias dalykas rituale yra nebūtinai sekvencinis veiksmų atlikimas, kiek tikėjimas tuo ką darai. Dar kartą – CHERNIA (nors nemėgstu kartotis, bet reikia). Aš tada galiu tikėt, kad esu pats pačiausias fotografas planetoj, bet jūs juk matote mano fotkės… jos tikrai nėra the best (nors jei teigtumėt priešingai – per daug nesiginčyčiau). O tekstai pilni klaidų, nors aš nei kiek neabejoju savo genialumu.

Baigiant Šventąsias Mišias arba, tiksliau, “PASAKAITES IŠ RŪSIO” galiu pridurti, kad „Coil“ muzonas šiaip tikrai yra baika. Netgi labai, labai geras. Kai yra reikalas – pramuša jie kur kas labiau nei DM “Never Let Me Down Again” priedainis iš gyvai atliekamos versijos per youtube‘ą. Bet c’mon, ne valgykite tų sėmkių (gink Dieve – musmirių) iš tų nesuaugusių vaikų rankų apie magyją, rytualus ir kitokį ywil svaigalizmą.

Visa tai – pramanai. Žongliravimas gražiais žodžiais ir albumo viršelių potėpiais.

Ir dar didesnis juokas man yra tai, kad anys yra kaip koks analogas kokiems nors blekeriams iš metalo subkultūros, katrie ant scenos vaizduoja Šėtono siuntėjus ar šlovintojus, o nulipę nuo jos tampa geručiais ir tvarkingais jaunuoliais. (tą galiu patvirtinti ne tik savo patirtimi (kuri yra subjektyvi), bet ir dokumentinio filmo ištrauka apie Alice Cooperį, kur jis tą teigė (tik neradau Youtube nuorodos, sorry)).

„Coil“ gi djavolina apie darkside’us visokius, Belzebubus, rott in pieces, “His Body Was a Playground for The Nazzi Elite” ir t.t. Kai tuo tarpu verkdavo į arbatos puodelį žiūrėdami „The Lion King“ (tiesa šio fakto negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, bet manau juokelį ir jo esmę pagavote).

Pabaigai, kadangi žinau, jog suknisau Jums, Gerbiamieji „Coil“ fanai nuotaiką, šį ir taip ne userfriendly vakarą – nuotaikinga „Coil“ daina, kuri visada pramuša.

[youtube] https://www.youtube.com/watch?v=xC03hmS1Brk[/youtube]