Praeitas savaitgalis džiugino skambiomis premjeromis didžiajame ekrane, tad štai ir dalinuosi rekomendacijomis, nes jos tikrai daugiau mažiau aktualios.
„Jupiterė. Pabudimas“ / „Jupiter Ascending“
Tai kvailokas filmas. Itin nuspėjamas, spalvomis sutirštintas, savo istorija ne itin įdomus. Žiūri jį tarytum pačią tikriausią muilo operą, tik kad viskas vyksta kosmose su daug, daug spec. efektų, mūšių, batalijų, kovų ir ne labai prasmingų dialogų. Ir nors atrodo, kad brolis ir sesuo Wachovskiai vėl prašovė, vis tiek jį pažiūrėti verta. Nes tai vasarinis blockbusteris žiemos metu (paprastai Holivudas tokio tipo filmus paleidžia vasarą), tai pati geriausia pramoga akims su 3D akiniais ir kosminiais vaizdais. Kaip minėjau spec. efektai čia – pačioje aukštumoje. Tad tie kas nori kokybiškos kosminės operos, su daug, daug gerų vaizdelių, o ne kažkokių minties šuolių – drąsiai pirkite bilietą į kino teatrą. Būtent kino salėje jį beje ir reikia žiūrėti, o ne kaip kažkokį torrentą per kompą, nes tik taip pajusi šio filmo visą kung-fu jėgą.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=TLyk00gFPdQ[/youtube]
„Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“
Surizikavau nueiti į šią kino juostą. Ar rizika pasiteisino? Net nežinau kaip atsakyti. Viena vertus girdėjau ne vieną teigiamą atsiliepimą apie šį filmą ir tai paskatino pirkti bilietą. Kita vertus – pirkti prekę juk reikia ir Lietuvišką, o ne vien tik Made in USA ar Prancūzišką ten kokią… Labai smagus operatoriaus darbas, kaip ir garso takelis jaukiai nuteikia, bei montažo darbas vertas pagyrų. Tačiau filmas, vėl gi, labai nuspėjamas, vaidyba iš vis ne aukštumoj ir šiaip jį žiūrėdamas vis galvoji, kad jam trūksta kelėtos skardinių alaus ar pan. Bet kitavertus pirmoji Forum Cinemas salė buvo artipilnė ir girdėjosi nemenkas klegenimas per „juokingas“ filmo scenas. Gi aš pats sužiaumojau šią juostą be didesnių emocinių šuolių, bet ir, tuo pačiu – nežiaukčiodamas.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=7dyxC0uE_4c[/youtube]
„Didelės akys“ / „Big Eyes“
Timas Burtonas – vienas mano mėgstamiausių režisierių, tad į šį filmą nenueiti tiesiog nebuvo dingsties. Tačiau juosta deja ne itin nustebino. Paremta ji tikrais įvykiais, kurie vyko 6-jame, 7-jame dešimtmetyje JAV. Pasakojama joje apie dailininkę ir ją aplink pirštą apvyniojusį aferistą, kuris žingsnelis po žingsnelio prisiima sau visą jos šlovę ir autorystę iš tapytų kūrinių. Tačiau viskas nėra taip paprasta, kai gyveni nuolatiniame mele, kuomet slepi akivaizdžią tiesą net nuo savo vaiko. Deja, bet filme nebuvo galima pagaut to „burtoniškumo“, kuriuo jis pasižymi – t.y. gūdi atmosfera, ekscentriški charakteriai, iškreiptos spalvos ar pan. Tad tiesiog susižiūrėjo ši jo juosta kaip eilinė melodrama, nors ir paremta tikrais įvykiais. Bet iš Burtono esu įpratęs visad tikėtis šio to daugiau nei vien tai.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=2xD9uTlh5hI[/youtube]
