Metalas… Senai bebūta tokio tipo renginyje ir gyvai klausyta muzika. O naujojo klubo „Metro“ (tiksliau, naujųjų jo patalpų) mano kūnas dar nebuvo asborbavęs! Tad tą žvarbų šeštadienio vakarą buvo labai lengva nuspręsti kur praleisti. Trys metalo grupės iš Lenkijos žadėjo pirtelę, bet vietoj jos užkūrė peklelę ir paleido su pačiu geriausiu nusiteikimu. Bet neapleido ne tik kitą dieną, bet ir iki šiol. Tad štai ir dalinuosi įspūdžiais, nes vis dar karšta, aktualu ir įsimintina. O viskas prasidėjo prie party‘je viename iš Žvėryno kabakų…

…Neveltui pusę „Manchester United“ mačo iškeičiau į jį (nors vėliau teko pasigraužt, mat raudonieji velniai viską mušė būtent antrame kėlinyje), nes pastarasis buvo praleistas su gera kompanija, įdomia diskusija, gera nuotaika ir t.t. Į „Metro“ buvo prisistatyta apie 20:20, bet laimei dar niekas nebuvo prasidėję. Tačiau nelaimei, praktiškai nieko nebuvo ir susirinkę (kalbu apie metalo muzikos sirgalius). Vėliau bediskutuodami su barmene sužinome, kad „va, vakar tai buvo žmonių dafiga, o šiandien tai ne aišku kodėl. Gal, kad paprastai penktadienį visi kultūrinasi?“ Palinksėjom ir stebim kaip dūmų uždangą laužia pirmieji linksmojo vakaro kaltininkai „Defying“.

Uhhh ir urrr, koks stiprus išstojimas! Nors pirmieji pastatyti, bet ir galbūt dėl to ir buvo vakaro numero uno drąsiai. Neįtin stipriai visada gaudžiausi stiliuose, nesu aš toks muzikologas kaip koks (mano draugelis) Paulius Ilius, bet iš ne vieno kamantinėto, teko išgirst, kad „Defying“ grojo nuo progresyvo iki death doomo. Man tai iš garso buvo elementarus metalovas post-rockas su defišku vokalu. Ką vėliau patvirtino ir patys užkalbinti atlikėjai, nes sakė, kad jie pasinešę ant post-rock ir panašios artilerijos. Dar tą patvirtino ir tai, kad anie nelyginant „Sigur Ros“ brūžino gitaras smičiais… Kas tik dar labiau tiek teatraline, tiek skambesio prasme – turtino pasirodymą.

Antrieji sekė „Hyperial“. Pašonėje sėdėjusi vakaro kompanionė užtikrintu tonu sakė, kad tai blekas. Bet kur corpse paintas, spygliai ir grandinės aš tada savęs klausiau? Nieko panašaus nebuvo, o pati muzika kaip muzika. Ką galiu pasakyt, kad antrąją grupę praklausėme kitoje patalpoje, nes nors garsas ir buvo švarus, kokybiškas ir panašus į muziką, bet jo paprasčiausiai buvo PER DAUG. Garsistas gi (kaip mes su pavydu į jį žiūrėjom kai anas valgė kebabą…), užprašytas, kad primažintų decibelus, prasitarė, kad čia ir taip minimumas, nes ant tokio garso mažiausiai rezonuoja mušamieji ir jei dar labiau būtų nugęsint likę instrumentai su vokalais, būtų vien perkusijinis šou.

Na, ir paskutinieji, bet jokiais būdais ne prasčiausi, scenos laužymo veiksmų ėmėsi grind deferiai „Feto in Fetus“. Laužymo ne poetine ar grafomanine prasme, nes scenos ribos aniems neegzistavo – tiek fekalistas su mikrafu, tiek gitaristai pastoviai nušokdavo nuo scenos ir pradėdavo duotis po visą jaukiąją „Metro“ patalpėlę, taip tik dar labiau pralinksmindami ir įpildami žibalo į verdantį ugnies katilą. Smagi polka gavosi iš ties, nes nuo visiškai trumpų kompozicijų buvo pereinama prie tradicinių 3-4 minučių. Negausiai susirinkusieji bene įnirtingiausiai kratė galvas, o ir „Feto in Fetus“ tvojo nuoširdžiai bei neapsimestinai.

Tad štai taip trumpai drūtai apie vieną iš smagiausių šių 2015-tų metų vakarų. Itin patiko ne tik metalas, bet ir pažintis su klubu „Metro“, kuris pasliko iš ties jaukaus ir malonaus įspūdį. Galima išeiti ir į lauką, kad ūžiančias ausis ir spengiančią galvą pravėsinti; galima į antrą patalpėlę nulysti ramesniam pasisėdėjimui. O nuo šiol, kaip klubas pasiskelbė feisbuke, pas save prekiaus ir bandelėmis su grybais, dešrelėm ir beliašais, ko pasėkoje nebeteks pavydžiai dėbčioti į garsistus su kebabais… O „Defying“ su savo pasirodymu jau pirmieji pretenduoja į kultiškiausių 2015 kult.lt koncertų top-10tuką!