„Ar aš turėčiau pradėti savąją istoriją nuo tos  vietos, kada gimiau, užaugau, tapau vyru, ar nuo tos, kada tapau tuo, kas esu?“ paklausė Brado Pitto veikėjo iš bene geriausio visų laikų filmo apie kraujasiurbius „Interviu su vampyru“. Tad ir šiame straipsnyje stverkime jautį už ragų. Pradėkime nuo pačios pradžios: kelionės, kaštų, vietovės, o toliau jau viska kita – su kuo paplepėta, kokios kavos išgerta, kas patirta didžiausiame pasaulyje gotikinės muzikos festivalyje „Wave Gotik Treffen“.

Kelionė į renginį gavosi velniškai brangi. Skridom su „Air Lituanica“, kurie už bilietą pirmyn-atgal nuplėšė solidžiai – 500 Lt. Vėlgi nemažai teko mokėti už tokią smulkmeną, kaip traukinys iš Berlyno į Leipcigą.  Iš viso – 90 eurų į abi puses. Nors kelionė buvo ne pirmo senumo traukiniu, bet prieš mus sėdėjo velniškai komunikabilus ir įdomus vokietis, su kuriuo prapliurpėm visą kelią. Apkeliavęs jis visą pasaulį, turi sushi restoranų verslo tinklą ir teigė, kad iš galybės aplankytų miestų, nieko geresnio nei Sidnėjus nė iš tolo nėra matęs ar lankęs.

Vos atvykus į stotį nevaikščiojo tokie gotai, kokie yra Lietuvoje. Tokie, kurie yra Marijos žemėje – WGT tiesiog išgaruodavo kaip vandens lašai ant įkaitusios keptuvės nė neužkliūdami prasilenkiant. Vos ne kas trečias sutiktas buvo ne tiek gotas, kiek visiškas pankas, aukščiausios prabos meikaperis, piniginės negailintis visokiems lateksams, šlaunis siekiantiems platforminiams rockams ir t.t. Merginos „išsidergdavo“ iki tokio lygio, kad nuo vestuvinių, barokinių, elfiškų, fetišistinių ir itin minimaliai kūną dengiančių garderobų, užsidėdavo tonas makiažo, šalia to – dar begalę įvairiausių kaukių, tinklelių, bintų, kraujo, auskarų ir t.t. Visko buvo tiek daug, kad dviejų akių ir vienos fotokameros viskam pamatyti neužteko.

Viskas taip skoninga, gražu, kad net užknisdavo. Erzindavo tai, kad, jei įprastam festivalyje pamatydavai kokį vieną kitą įdomų personažą, iš karto fotografuodavai, o WGT beveik kiekvienas buvo toks frykas. Vampyras, mėsininkas, daktaras, cyber gotas, elitinis prostitutas, išsitepęs kūną dažais visiškai nuogas pankas ir pan. Sakau – Dieve padėk! Mes su kolega dieną vaikščiojome su šortais ir sandalais išpilti prakaito, o jie – neatskleista paslaptis. Eina su tvankiausios/žieminės mados drabužiu (tokiu, kaip kailiniai, lateksas), kai temperatūra siekia 30 laipsnių, storu sluoksniu makiažo ant veido ir nei vieno prakaito lašo. Kaip tai pasiekiama? Atsakymas neaiškus iki šiol.

Maisto pasirinkimas, tiesa, buvo TRAGIŠKAS, bent man, kaip vegetarui, ypač prisimenant nuostabųjį „Rock Werchter“ iš praeitos vasaros. Bulvės su majonezu, dešros, riebios mėsos gabalai, mėsainių kalnai ir tik du kartus valgiau vegetarišką tailandietiškos virtuvės makaronus su daržovėmis. Vėliau teko krimsti iš namų atsivežtus lietuviškus sumuštinius, o pietums su kolega traukdavom į centrą pasistiprinti normaliu maistu kokiame nors jaukiame restorane. Dar vienas minusas iš WGT virtuvės – tragiškas espresso. Įpildavo jį į BOKALĄ ir dvigubas espresso buvo ne tik šlykštus, bet dar ir neaišku koks (užimdavo du trečdalius bokalo). Kitaip tariant, koks čia espresso? Greičiau pasityčiojimas, kai tradicinis sudaro vos lašą puodelyje. Khm…

Baigiame virtuvės ir kitus įžanginius reikalus ir  imamės to, kas svarbiausia – bendrą festivalo įspūdį, muziką, atmosferą, žmones ir t.t. Nors gotai atrodo yra visiški vėjavaikiai, tačiau juk tai Vokietija… Jokių šiukšlių, jokių muštynių, bevemiančių ar kitų nemalonių situacijų. Susipažinom su ne vienu ir ne dviem maloniais žmonėmis. Nors gotai seksualumą išreiškia itin maksimaliai, kai kurie po festą lakstė be drabužių arba su vos kūną dengiančiais garderobais, tačiau… seksas? Jokio. Net jokio flirtavimo nebuvo. Kaip kolega Linas išsireiškė: „Ne tam čia liaudis renkasi“. Tai mane iš tiesų ir nustebino, ir paradoksaliai džiugino.

Susiskirstymo tarp gotų frykų ir, kaip aš vadinu, „pilkų pelyčių“, kurios būtų labai išskirtinės Lietuvoje, o WGT buvo tokie pat eiliniai kaip Vilniaus gatve vaikščiojantys hipsteriai, nebuvo. Jei frykiško goto rankoje dažniausiai pamatydavai vandens butelį, ar energetinį, tai „žemesnės kastos“ gotai (leiskite išsireikšti) gerdavo vyną iš gurkliuko. Viso festivalio metu iš 20 tūkst. gotų neteko užuosti nė vieno žolės dūmo. Bet netikri gotai alkoholio gerdavo daug.

…tęsinys (2/3) – trečiadienį!