Šį šeštadienį buvo sugerta su Maruku iš grupės „Sportas“. Anas rankoj maigė „Coca-Cola“ skardinę, pas mane buvo puodelis su vandeniu iš krano. „Ai, nu kiekgi galima gert tą kavą… Per dieną išgerdavau gal po dvylika puodelių. Nebepatinka. Mečiau.“ –  sakė jis, kuomet atkreipiau dėmesį į jo geriamą chemiją. Pertraukos tarp pasirodymo metu buvo aptarti tokie reikalai kaip naujas albumas ir jo amžinasis išleidimas, tada „Sporto“ planai ateičiai, labai užkimęs balsas bei grojimas bernavakryje.

„Nepyk, bet aš nesu prostitutė ir savo kūrybos kažkokiuose bernvakariuose negrosiu“ – pasakė jis vienam gerbėjui, kuomet šis palinko prie Maruko ir paprašė, kad užleistų savo mikrofoną „Algiui, kuris moka dainuot gabalą „Ūdra“ ir šiandien yra jo bernvakaris“. Kalbėjo Marukas, beje, kaip reikiant prikimusiu balsu, bet visą koncerto programą atliko nepriekaištingai. Skambėjo tokie nauji gabalai kaip „Darboholizmas“, „Kai pas mamą gyvenau“, „Žmonių knyga“ ir kiti.

„P***ui tas albumas. Nu kam jo reikia? Kam jis įdomus? Niekam. Kaip ir man“ –  sakė M. Bernotas, dar praeitų metų pavasarį interviu metu, emocingai žadėjęs išleisti labai sportišką, šyzovą ir rokenrolinį opusą. – „Koks gali būti kaifas sėdėti prie aparatūros ir reguliuoti šimtus rankenėlių ištisas valandas. Ir ko tai vardan? Šūdo išleist nenoriu, bet „Sporto“ biudžetas yra labai ribotas. Va, gerai yra groti gyvai… Bet ir tai tik vienas aš galiu kada noriu groti, o kiti „Sporto“ nariai – vienas vasarą į Ispaniją išvaro, kitas dirba, trečias dar kur…“ –  tokiais žodžiais pokalbį užbaigė Marukas ir lipo ant scenos.