Vilniaus juodaskvernių elitas yra it lakmuso popierėlis. Tai itin patikima priemonė įvertinti koncertą, sužinoti ar alaus sąskaita taupytų Maironių investicija į bilietą buvo geras sprendimas. Apsidairai po koncerto erdvę, užfiksuoji galybę elito atstovų – veidą išvagoja šypsnys vardu „Z*bs, neprašoviau“. Aplink vieni pašlemėkai? Nepataikei, brol.

Veiksmas sukasi Konstitucijos prospekto rūsyje „nArauti“, o spalio 16-os vakarą klubą drebina estai PEDIGREE ir psichodeliniai sludžeriai iš Italijos UFOMAMMUT. Dėl pastarųjų šaunumo lakmuso popierėlio testas rodo teigiamą rezultatą, nes Lietuvos liaudis mėgsta mamutus ir mamutus norima pamatyti. Organizatoriai „ALT events“ iš savo varpinės skelbia, kad norintiems tai padaryti reikės paskubėti – bilietų kiekis ribotas, tad kas pirmas, tas gudriausias.

Koncertan ėjau ne dėl to, kad pamatyčiau UFOMAMMUT. Teko man jau jų klausytis prieš gerus metus Suomijoje, vietinės metalo mafijos irštvoje „Klubi“. Tąsyk jų pasirodymas nesužavėjo ir nesugebėjo įtraukt. Nuliūdo dėl to italai, atsiprašinėjo, klausė kaip jiems savo kaltę išpirkti. Daviau jiems antrą šansą, sakiau, kad po metų lauksiu jų Vilniuje ir šį sykį tegu pasistengia pavaryti iš peties. Žodžiu, ėjau satisfakcijos.

Tačiau prieš tai reikėjo dar kiek palaukti, nes pirmieji ant scenos lipo PEDIGREE. Tokie klasikinio industrial metalo atstovai. Žmonės šneka, kad estai yra vieni šio stiliaus pionierių Baltijos šalyse ir gyvuojantys dar nuo 1993. Labai jau trumpai jie grojo – vos pusvalandį – o ką girdėjau, tai tokia neįpareigojanti foninė muzika su vietomis gan smagiai nuskambančia bosine gitara. Su jais ar be jų, realiai tai nebūtų buvęs didelis praradimas.

Vėliau sekė greičiau nei tikėtasi prabėgusi valandikė ir pagaliau užgrojo patys UFOMAMMUT. Liaudie, gali džiaugtis, bo italai pas mumis trinktelėjo daug geriau, nei Finlandijoj: jei ten chebra bandė apžavėti vangoko, it opijaus prisirūkęs kinas, drone kerais, tai Lietuvoje sugrojo energingą paskirų kūrinių programą. Bosas bumbsėdamas kaip širdis varinėjo žvėries kraują, vis naujos jėgos it šviežias oro gurkšnis įnešdavo grupės plaučiai būgnai, o gitaristas – mamuto smegenys – ant viršaus pjaustė riffus ir kontroliavo semplus, surištus su projekcijomis. Nuobodu nebuvo.

Paprastai sakant, psichodelinis UFOMAMMUT garso apibrėžimas ateina iš naudojamo efektų kiekio ir žaidimo jais. Taip pat semplais. O sludge punkovas aspektas atsiskleidžia tame, kad pas mamutus nėra tų klasikinių gitaros soliakų – gitara (tarsi Johny Ramone įtakoje) varomi tik riffai. Todėl ir nevisiškai doomas, nors ir sunku. Toks tas ir mamutų gyvas Psychedelic Sludge.

80 minučių, tiek grojo italai, visai neprailgo ir įsisukusi garsų fiesta nepaleido iki pat pabaigos. Visados smagu klausytis geriausią formą ture demonstruojančios grupės. Tik gal faktas, jog tai buvo vienas iš paskutinių pasirodymų gastrolėse lėmė,  kad italai bisui visgi nepasirašė.

Toks tai ir buvo vakaras, neblogas vakaras. Kažkas niurnėjo, kad klube buvo labai karštą – nusimesk megztinį ir atsigaivink šaltu čekišku “Primator” aleliu. Niekas nevėlavo, viskas prasidėjo laiku, o organizatorių iki koncertinis aktyvus piaras gal kiek ir tirštino spalvas, bet visa tai davė vaisių. Bent pagal vaizdą, norėtųsi tikėtis, kad renginys buvo pelningas, nes šiuo atveju organizatorių sėkmė – žiūrovo džiaugsmas. Dėkui.

Mamute, atidirbai.