Kaip vienoje recenzijoje rašė: vasarą visi išpūtę akių vyzdžius laukė „Tamsos riterio“ tęsinio (prie kurio vairo vėl sėdo jau kultiniu tapęs Chrostiperis Nolanas). Rudenį visi mokslinės fantastikos graužikai netvėrė kailyje pamatyti prie šaknų grįžusio Ridley Scotto, kuris sukonstravo epinę mokslinės fantastikos juostą „Prometėjas“. Gi paskutiniu metu, galima sakyti, super desertu tapo ilgai lauktas Peterio Jacksono masterpiece „Hobitas: nelaukta kelionė“. Na ir klausimas paprastas: Ar zeba? Nepernoko jis ar subrendo per tą laiką kaip aguonų pienas? Bandom analizuot.

Visų pirma noriu spjaut visiems bent į batus kaip minimum, kurie įvairiose diskusijose prie kavos, ar šiaip bloguose daugumą nuteikinėjo neiti į tą naująjį 3D-HFR, kuris dar šalia to yra paremtas 48 kadrų filmavimo naujausia technologija. Nuteikinėjo mane tokiais postulatais, kad neva tas naujas 3D yra „plastmasė“, nėra „cinkelio“, viskas „per daug steriliai ir kičiškai pateikta“. Mano verdiktas visiems tokiems „tradiciniams skeptikams“ paprastas: jokių tokių „stebuklų“ ten tikrai neišvysite, o išvysite labai paprastą dalyką – KOKYBĘ.

Kaip aš pamenu pastoviai kankindavausi žiūrėdamas tą lėvąjį senąjį 3D… Tai per tamsu, tai dvejinasi akyse, tai pirmas planas aiškus, o antrajam jau trumparegystė įtaisoma! Pasėkoje to 3D paskutiniu metu vengiau kaip kokio bado per Kūčias. Gi dabar atėjęs į epą, išsireikšiu tiesiogine prasme – ŽIŪRĖJAU. Galiu duot paprastą klasikinį palyginimą: analoginė TV ir skaitmeninė. Kiek buvo nepasitenkinimo ją atjunginėjant ir kaip dabar visi nuo jos kaifuoja. Su 3D-HFR – lygiai tas pats. Vieninteliu atveju, kas jus turėtų sulaikyt nuo šios peržiūros tai – elementarus prastas regėjimas, kuomet reikia akinių, o linzių – nevartojate. Visais kitais atvejais – kaina vos 19 ltl – eikit, kaifuokit ir mėgaukitės!

„HOBITAS: nelaukta kelionė“ – paprasta fenztezi pasaka, apie nepaprastą kelionę, rojaus kampeliuose žemėje filmuotus siužetus, galybę nuotykių ir daug daug madingomis barzdų šukuosenomis suveltų nykštukų. Ir šioje vietoje iš kart užbėgu pasakojimui už akių, nes prieš juostą man būtent tie nykštukai ir kėlė patį didžiausią įtarimą. Juk mes puikiai atsimename „Žiedų Valdovą“ su jame charizma tryškusiu elfu Orlandu Bloomu; visais charakteringais hobitais, kurių prieš akyje – panų seilėtekis Elijah Woodsas. Tada nuožmus kalavijuotis Viggo Mortenstenas tapęs karaliu Aragornu. Įstabioji Liv Tyler, kažkada kultiniame seriale Sharpą vaidinęs aktorius… Vardink ir vardink, tik rašalo gaila.

O ką mes turime “Hobite”? Taip pagrindinio vaidmens atlikėjas Martinas Freemanas – žavuolis britas, netgi tikrai gerai susitvarkęs su jam iškelta sunkia užduotimi (nes juk kokia įspūdinga anoj pastraipoj savo aktoriais aprašyta “Žiedo” saga)! Tada mes turim seną gerą Gendalfą. Žavioji elfė Kate Balnchet pasirodo vos keliuose epizoduose, piktasis Saurumonas tik blyksteli. Ačių Dievui pasirodo dar ir Golumas, kuris davė itin svarų indelį „Žiedų Valdovo“ trilogijai tai ir šiai juostai kaip ir ko gero sekantiems tęsiniams jis pridės svorio kaip reikiant. Ir… kaip ir viskas.

Tai ir smagi, ir graži, ir vaizdais hipnotizuojanti istorija… Bet mes juk visa tai matėme ir „LOTR“ trilogijoje ir netgi kur kas daugiau. Nes kur dingo tie charizmatiškieji charakteriai, kuriuos pakeitė netoli kičo balansuojantys nykštukai? Kur dramatiškumo kupina istorija, kurios vietoje gauname tiesiog smagią pasakaitę? Kur meilės istorija, kur įspūdingi karžygiai, kur moterys galų gale???

“Žiedų valdovas“, tie kas jį mėgo ir suprato, pritraukdavo prie ekrano visoms trims valandoms nepaleisdamas. O per „nykštukus“ ir į telefoną žvalgytasi, ir ašarų, tsakant, nė iš tolo čia neišspausta (kaip ten toj vietoj kur Aragornas ištaria „For Frodo!” ir puola). Tačiau, kad filmas prastas – tikrai neteigiu. Netgi nesakau, kad vidutiniškas. Jis geras, vaizdingas, pasakiškas ir tikrai eisiu į jo antrąją dalį kai tik pasirodys. Tačiau reikia tikėtis, kad Peteris Jacksonas pasuks galvą kaip juostą tiek paįvairinti,  tiek praturtinti, tiek padaryti kur kas dramatiškesne ir aštresne. Nes viso to joje tikrai trūko. Viso to aš lauksiu antroje dalyje.