Aš labai gerbiu ir myliu religiškai tikinčius žmones. Mano mama buvo tokia, mano tėtė toks yra ir mano drauguose yra tokių žmonių. Katalikiškai tikinčius žmones šiuo atveju gerbiu, nes mano tėvai kadaise buvo induistai, tačiau vienoje iš piligiriminių savo kelionių į Indiją, jiems vienas iš vietinių svamių pasakė “nemanau, kad tai yra jums (Induizmas – aut. pastaba). Tikėkite tuo, kur jūsų šaknys yra nuo seno”. Ta prasme, katalikybe.
Taipogi teigiama, kad jei šeimoje vyras yra tikintysis – nesvarbu kokia religija – ta šeima turi žymiai didesnius šansus ne tik gyventi darnoje, bet ir šiaip išlaikyti santykius. Iki grabo lentos, kaip yra sakoma.
Ir nesvarbu, kad mišiose 90% atvejų kunigai “mechaniškai filadelfijaus balsu” (Algis Ramanauskas Greitai – aut. past.) atkalba litanijas, o tų tikrųjų pašauktųjų kunigų yra vienetai. Visose absoliučiai religijose yra tas pats. Kad ir prisiminkite The Beatles dainą “Sexy Sadie”, kurioje apdainuojamas indų svamis su kuriuo Bitlai bendravo dvasiniais reikalais, o vėliau tas svamis pasileido į šlovę ir pinigus.
Arba Islamo reikalai – Bin Ladenas vienas iš pavyzdžių. Žiūrint į jo nuotraukas atrodo jis, kaip iš ties gražių akių ir romaus veido tikintysis. Tačiau žinome koks jis iš tikrųjų buvo.
Tačiau aš šiuo įrašu norėčiau atsigręžti į krikščionybę ir jos bėdą. Ir tai yra celibatas. Berods jau kažkada rašiau, kad būtent iš to krikščionybėje ir yra didžiausia bėda – tai pedofilija. Kodėl taip yra – itin lengva suprasti. Kadangi krikščioniškame tikėjime yra draudžiamas bet koks santykis su moterimi (ar, juo labiau, vyru), į kunigus labai dideliu procentu eina tie, kurie nejaučia potraukio ne tik moterei, bet ir vyrui. O jaučia potraukį vaikams.
Ir, kaip žinia, pedofilams, kurie neturi nieko bendro su krikščionišku tikėjimu ar apskritai tikėjimu į Dievą – tai geriausia irštva bujoti. Nesunku nuspėti kodėl – tėvų išleidžiami vaikai į tikėjimo stovyklas, ar šiaip, liaudiškai išsireiškiant, klapčiukų būreliai. Ta prasme, tai tiesioginė pasiūla “kunigams” pedofilams.
Kitaip tariant pedofilai ir veržiasi į kunigus dėl to, nes jie nejaučia lytinio potraukio nei moterei, nei vyrui, ko nėra kunigiškoje kasdienybėje, nes juk ten galioja celibatas, t.y. visiškas susilaikymas. Tačiau vaikų bejėgių, kuriais lengva manipuliuoti pasiūla – nors Kristaus kraują pigaus raudono vyno pavidalu iš paauksuotos taurės per mišias gerk. O ir dar nei mokesčių valstybei mokėti reikia, alga garantuota, kaip ir aukos iš tikinčiųjų.
Kokia to išeitis? Tik viena – atsisakyti krikščionybei celibato. Tai – vienintelis sprendimas, jei norima išvengti pedofilijos atvejų bažnyčioje. Dėl aukščiau išvardintų schemų ir priežasčių. Popiežius Pranciškus gi pasirinko vardą “Pranciškus”, nes jis iš lot. kalbos reiškia “permainos”.
Kol kas jis aptakiai kalbėjo apie vienalytės sąjungos palaiminimą, kas, pasak jo, yra daug švenčiau, kada laiminami du mylintys žmonės, o ne mafijos vienas iš narių, ko padariny dar dadėjo jis apie tai: “kuo tai ne veidmainystė, kai aš laiminu nusikaltėlį, bet negaliu palaiminti dviejų mylinčių žmonių?”
Ir nors pedofilija, greičiausiai, niekada neišnyks, t.y. šis velnio prakeiksmas žemės būties planetoje bus iki nežinia kada, tačiau galbūt, bent Dievo namuose to nebeliks. Pasimelskite kitą kartą visi tikintys už paprasčiausią dalyką – kad Vatikanas ateitų į protą ir panaikintų kunigų celibatą. Ir tiek.
