Vienas įnovatyvausių aspektų šiuolaikinėje muzikoje yra alikėjų gebėjimas maišyti, jungti ir nagrinėti begales skirtingų žanrų individualiuose albumuose, retkarčiais net atskirose dainose. Žinoma, tai yra didžiulis žingsnis muzikai ir jos terpei, tačiau visame šiame inovacijų sukūryje, muzikos klausytojams darosi vis sudėtingiau tiksliai kategorizuoti žanrus bei jų atlikėjus.

Post-hardcore, alternatyviai rašomas „Post-harDCore, yra vienas šiame sukūryje pasiklydusių reiškinių kuris dar šiomis dienomis nuosekliai ieško tikrojo identiteto. Raidės D ir C pavadinime akcentuojamos ne be reikalo. Manoma, jog, ankstyvaisiais 1970-aisias metais susidariusi „Hardcore–panko“ scena buvo vienas didžiausių šio reiškinio įkvėpimų.

Vien pažvelgus į pavadinimą tai yra akivaizdu, tačiau grupės kaip Minor Threat ar Bad Brains, veidai kuriuos tuo metu galėjai klijuoti ant Hardcore šlovės sienos, netgi pradėjo kryptį eksperimentacijos link. Didžiulis to šaltinis, be abejo, buvo Vašingtono, D.C aplinka kurioje ir kilo begalė šių pokyčių pijonierių.

Polvo – Today‘s Active Lifestyles

Polvo, šiomis dienomis, tiek pat žinomi už savo pasiekimus Math roke kiek ir Post-hardcore sfere. „Today‘s Active Lifestyles“ yra šio kolektyvo be galo gyvibingas, jaunatviškas ir atgaliop atsisukti nedrįsdantis albumas. Tarytum aukso gija, tankioje žanrų mišrainėje. Polvo melodijos aštrios, emocijos nuoširdžios, laiko signatūros, kurioms varžytis gali tik grupės kaip Don Caballero, Hella ar toe, absoliučiai svetimos šiam pasauliui.

Unwound – New Plastic Ideas (1994)

„New Plastic Ideas“ pasižymi gan įdomia struktūra, kur pirma, be galo tranki ir retai atokvėpį teikianti albumo pusė sužydi į šaltas, plaukus nuo odos keliančias melodijas sekančioje dalyje. „Distortion‘e“ išmaudytos bei perfiltruotos gitaros tarytum pasuka keistu, melancholišku ir nuogu keliu, o anstesniuose takeliuose atskleistas trankumas tarytum tampa skaudžiai pažeidžiamas.

Nors grupė ateityje pasuko dar labiau eksperimentalia kryptimi, „New Plastic Ideas“ išdidžiai stovi kaip vienas nuostabiausių Post-hardcore žanro mokinių, laiko užmarštyje ir geba klausytojo dėmesį išlaikyti beveik aštuonių minučių ilgio takeliuose.

Cap‘n Jazz –  Burritos, Inspiration Point, Fork Balloon Sports, Cards in the Spokes, Automatic Biographies, Kites, Kung Fu, Trophies, Banana Peels We’ve Slipped On and Egg Shells We’ve Tippy Toed Over

Dažnai istorijoje prisimenamas kaip vienas svarbesnių aktų to meto Emo ar „Emotional-hardcore“ žanro vystymuisi, Cap‘n Jazz nuo pat karjeros pradžios ir iki jos pabaigos savo pamatus statė Post-hardcore pagrindu.

Pirmame ir paskutiniame savo albume, kuris alternatyviai žinomas kaip „Shmap’n Shmazz“ kolektyvas yra skaudžiai atviras. Galbūt tiek pat atviras kiek dažnas jaunas žmogus bijo būti. Neretai atpažįstamas ir dėl vokalisto Timo Kinselos ekcentriškų, tačiau labai emociškų vokalų kurie veikia tarytum terpė į šmaikštų, vaikišką, bet tuo pačiu metu ir graudų Cap‘n Jazz pasaulį.

Sodrių instrumentacijų čia gausu, netrūksta ir retkarčiais pasitaikiusio pianino klavišų ar trimito, o pasakojimai apie vaikinams simpatiją rodančius vaikinus yra ypatingai šilti ir jaukių gitarų fone rezonuoja tarytum malonus gatvių kvapas po lietaus.