Esu pirties gerbėjas ir begūglindamas kokios nors unikalios (pvz. Senovinės dūminės) savaitgaliui, štai aptikau kaimo turizmo sodybą, pavadinimu „Prie šaltinio“ (Klaipėdos raj., Lapių kaimas). Kodėl būtent ji man krito į akį? Pasakoju viską nuo a iki z.
Cituoju tekstą iš www.priesaltinio.lt: „Šiam pastatui (Klėtelei – aut. past.) apie 100 metų. Išsaugoti unikalūs originalūs laiptai, durys, sienos, sijos, stalas, kėdės. Sumūrytas senoviškas plytų židinys, viduje yra nedidelė virtuvėlė. Stiklinė terasa (šildomos grindys), iš kurios atsiveria vaizdas į Žvelsos slėnį, užburia, leidžia atsikvėpti ir užsimiršti. Todėl šis pastatas ypač mėgstama menininkų poilsio vieta, jauku būti dviese ar su šeima.“
Manau, jums tapo aišku kodėl rinkausi būtent „Prie šaltinio“, o ne kokią išblizgintą, komercinę vilą su pirtimi joje. Reikia pridurti, kad šios kaimo turizmo sodybos kompleksas turi net tris pastatus – tai „Didžioji troba“ (pobūviams, įmonių šventėms, vestuvėms ir pan.), „Senoji troba“ (savai chebrai arba kelioms šeimoms), na ir ten kur mes apsitsojome, t.y. „Klėtelėje“, apie kurią citata buvo pa-copy / paste‘inta viršuje.
Kaina, klausiate? Pasakysiu, bet davai pradėkime nuo pradžių. Kai anam šeštadieniui bandžiau ją rezervuoti – „Klėtelė“ buvo užimta. Šeimininkas sodybos pasiūlė „Senąją trobą“ ir, kas geriausia, kad ji ne tik pigesnė už 100 metų siekiančią „Klėtelę“, bet irgi turinti savo unikalumą, mat po jos pastatu teka tikras šaltinis ir miegodamas „Senoje Troboje“ – ne tik girdi šaltinio čiurlenimą, bet dar ir po kaimiškos pirties – šoki į tyro šaltinio, akmenukais grystą, baseiną!
Tačiau. Prieš pat savaitgalį „Klėtelė“ atsilaisvino ir to padarinyje – viena para pralėkė it koks keturių naktų spalvingiausių įspūdžių festivalis. Nežinau, kaip paaiškinti kuo ypatinga ta „Klėtelė“. Tačiau galiu pasakyti banaliai – energetika, aura, gerosios vibracijos tiesiog gėrėsi į mūsų trijų asmenų šeimos sielos odos poras ir prieš, ir po pirtelės, ir vos atvykus, o ir dar labiau, paliekant tą mistikos ir stebuklų apgautą, 100 metų istorijos savy koduojantį, pastatą.
O be energetikos kaip kas ten, klausiate, ane? Atsakymas: ten net tulikas autentiškas, po galais! Turiu omeny, žinoma, ne budelę lauke su išpjauta skyle į duobę. Esmė, kad “Klėtelėje” – Dievas yra kiekvienoje detalėje (įskaitant paminėtą tualetą). Čia nerasite nei plytų, nei lygaus tinko, nei tvarkingo parketo ar, juo labiau, IKEA baldų.
Interjerą puošia galybė šio namo ir šiaip seno laikmečio istoriją atspindinčių rakandų. Tarkim, anglimis kūrenami drabužių lygintuvai, klumpės, žibalinės lempos vietoje „normalių“ šviestuvų, baldai – rankų darbo šedevrai. O valgomasis stalas su 7 kėdėmis – autentiški ir išsaugoti eksponatai, menantys kokius du ketvirčius amžius!
Sienas puošia prieškarinės “Klėtelės” nuotraukos bei gali rasti mini portretus čia gyvenusių žmonių. Pasaka, ane? Net ir tokie dalykai, kaip senovinio ir puikiai veikiančio židinio kūrenimo įrankiai, ir tie yra šaltkalvio darbo šedevrai, o ne šiaip „štampofkės“. Aš jums sakau, dėmesys Klėtelėje – kiekvienai dalelei (nes Dievas juk jose).
Bet ir tai toli gražu ne pabaiga. Kuomet su šeimininku derėjomės dėl kainos telefonu, šis minėjo apie kubilą už kurį – atsikiras mokestis ir, kaip jis sakė „neteksit be kubilo pusės kaifo po pirties…“ Maniau, na, kam mums reikia to standartiško medinio baseino, koks būna filmuose. Bet kubilas filmuose ir kubilas „Klėtelėje“ – lygu / nelygu dalykui.
Esmė tokia – svetainė, kuri yra visa įstiklinta, o pusryčiaudamas ar pietaudamas tu prieš akis regi kvapą gniaužiančią skardžio panoramą, tai be to dar regi tiesiog terasoje inkrustuotą… mini baseiną! Baseinas – terasoj, o ne šiaip koks medinis kubilas šalia namo. Jaučiat? Terasoje, nuo kurios atsiveria milžiniško aukščio šlaito panorama – tai matai tai tiesiog poniškai taškydamasis baseine.
Bet ir tai dar ne pabaiga pasakos pavadinimu kaimo turizmo sodyba „Prie šaltinio. Klėtelė“. Negana įspūdingo interjero ir dvasingo dėmesio jame kiekvienai detaliai, tai dar ir lauke kiek visko. Vos išėjus iš namo – cilindro formos rankų darbo grilinė tiesiog ant minėto milžiniško šlaito.
O, sakykim, tu pašauni kažką kepti ir nori pailsėti? Sėdi tuomet ant tame šlaito briaunoje įtaisyto suolo ir arba medituoji žiūrėdamas į žvaigždes, bei klausydamas, kaip apačioje čiurlena jau aprašyta šaltinio srovelė; arba filosofuoji, gerdamas arbatą; arba šiaip su kokiu bičiuliu rūkai taikos pypkę, gurkšnodamas vyną, alų ar single maltą.
Ką veikti ten dieną? Labas rytas – sočiai visko. Jei tai vasara – šeimininkas su komanda organizuoja baidares per Minijos upę; tiek ramų plaukimą joje, tiek aštrių pojūčių ištroškusiems – ekstremalų. Taip pat – prie pat sodybos yra labai įdomus piliakalnis, bei, kaip minėjo šeimininkas, jau nuo kitų metų pradžios, jis su bičiuliais, pradės organizuoti specialius pėsčiųjų žygius po apylinkes; bus 3, 6 ir net 11 km specialūs takai.
Kas mane su mano dvejomis brangiausiomis dieną labiausiai sudomino ten? Sudomino galimybė grįžti, kai bus pašalę t.y. ateinančių metų žiemą. „Prie šaltinio“ sodybos šeimininkas be viso jau ir taip įspūdingo veiklų komplekto, dar kažkur šalimais yra įkūręs greitojo / kalnų slidinėjimo trasą. Sakė, kad ruošia ir kalnelį šiai žiemai ir vaikams kad užimti su rogėmis (kol tėveliai, it profai, įgaivę čiainikų pagreičius, laužys kaulus skriedami su kalnų slidėmis). „Svarbu tik, kad pašaltų, nes sniego patrankas mes turime“ – galutinai įtikino mane sugrįžti sausį ir vasarį atgal į sodybą „Prie šaltinio“ šeimininkas.
Taigi, sakiau, kad pasakysiu kokia kaina, tiesa? Kai rezervavau „Klėtelę“ – prašė 115 Eurų už parą, tačiau kai paskambinau po nakvynės, išvykstant, pasakė „Tai bus gerai 70… Palik ten kur po žvakidė”. Atsakiau “Na, ką Jūs, baikit,“ ir palikau 80 Eurų. Kodėl? Nes, manau, supratote iš rašinio. Ir, manau, supratote, kad rašinys ne barterinių mainų tipo, o tiesiog, iš noro dalintis gerais dalykais su kitas soul sisteriais ir soul brotheriais.
Pirmyn į sodybą: www.priesaltinio.lt
Gerbiamas Martynai, nėra nieko maloniau, kai tavo kūrinį priima kaip savą. Mano vyras Gintas gyvena svajonėmis ir siekiais, lydimas protėvių dvasių. Tiesiog gera, kai pas mus apsilanko teisingi žmonės, kurie atranda, kuriuos paliečia. Taip esame kartu. Žmogui daug nereikia. Šilumos, šviesos, praeities dvelksmo ir gamtos artumo. Visada laukiami. Ačiū.