Kaip iš žavėjimosi žvaigždėtu dangumi neišaugama, taip ir filmai vaikams gali pakylėti ne tik juos. Todėl Tarptautinio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) programos vaikams „Iki mėnulio ir atgal“ seansuose laukiami ne tik jaunieji dokumentikos gerbėjai, bet ir jų tėvai bei visi, kurie teberanda bendrą kalbą su savo vidiniu vaiku.

„Kartais filmai vaikams suprantami tik kaip pramoga visai šeimai. Mūsų festivalis stengiasi puoselėti kiną, peržengiantį pramogą, atskleidžiantį ir kitas žmogaus – mažo ar didelio – gyvenimo plotmes. Į programą „Iki mėnulio ir atgal“ atrinkti kino pasakojimai – apie vaikus ir vaikams. Bet jų autorių žvilgsnių gylis ir filmų meninis lygis, tikiu, palies bet kurį, neužmiršusį, ką reiškia mylėti, ilgėtis, ieškoti savęs ir svajoti“, – sako šios programos sudarytoja Vėjūnė Dūdėnienė.

Apie sparnuotą dvylikamečio Rešato svajonę pasakoja programos filmas „Paukščių berniukas“ (rež. Simon Lereng Wilmont, 2019). Kaip ir kiti vaikai, Rešatas mėgsta žaisti su draugais, leidžia laiką su močiute ir, mamai prašant, ruošia namų darbus. Tačiau maloniausia jam sukiotis balandžių augintojo draugijoje. Nes, kaip jam yra sakęs dabar jau miręs tėvas, ant paukščių sparnų sielos skrenda į dangų. Uoliai besimokydamas paukščių auginimo meno, Rešatas pamažu atranda, ko gyvenime nori iš tikrųjų.

Ilgesio tėvui persmelktas ir lenkų režisierės Katarzynos Lesisz dokumentinis pasakojimas „Šoku tau“ (2018). Filme autorė stebi dvylikametį Viktorą, kuris kasdien keliauja į baleto mokyklą, kur su klasės draugais ruošiasi svarbiam pasirodymui. Ten bus visi tėvai, taip pat ir Viktoro močiutė. Bet labiausiai berniukas laukia atvykstant užsienyje gyvenančio tėvo.

Į mažos mergaitės ryšį su artimaisiais ir pirmąsias savęs paieškas atsigręžia Nyderlandų režisierė Sara Kolster. Jos filmo „Debesų sesuo“ (2019) herojė Kesė su draugais mėgaujasi vasaros atostogomis. Ji ką tik baigė pradinę mokyklą ir ruošiasi lankyti vidurinę. Kai mergaitei buvo penkeri, mirė jos vyresnioji sesuo Bo. Kesė saugo jos daiktus, tikėdamasi neprarasti ryšio su seserimi, ir baiminasi, kad laikas ištrins jos atminimą. Tačiau pokyčiai verčia Kesę permąstyti netektį, ir mergaitė supranta, kad atėjo metas kurti savo pačios istoriją.

Kesės, Viktoro ir Rešato istorijas festivalio organizatoriai rekomenduoja vaikams nuo 11 metų.

Programa „Iki mėnulio ir atgal“ bus rodoma Vilniaus „Skalvijos“ kino centre ir Klaipėdoje esančiame kino teatre „ArleKinas“, o kituose miestuose gyvenantys jaunieji žiūrovai ir jų tėvai šios programos filmus viso festivalio metu galės žiūrėti internete – „Skalvijos“ virtualioje salėje ir Vdff.lt. Galimybė didžiąją dalį festivalio filmų pamatyti virtualioje erdvėje – šių metų naujovė.

Be programos vaikams VDFF šiais metais taip pat pristatys specialiąją programą „Anapusybės antropologija“, kviesiančią, be kita ko, patirti ir virtualiąją realybę, Peterio Watkinso filmų retrospektyvą, humanistiniam kinui dedikuotą filmų rinktinę „Įrėminti likimai: žmonės iš Vidurio ir Rytų Europos“ bei pagrindinę programą, atspindinčią naujausius ir įdomiausius šių dienų pasaulio dokumentininkų ieškojimus.

Duris į kino sales VDFF atvers rugsėjo 24–spalio 4 d. Vilniuje, spalio 2–4 d. Kaune, spalio 9–11 d. – Klaipėdoje.