Kaip kadaise pasakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė apie į antrą Prezidento rinkimų turą išėjusius du kandidatus, taip aš įvilksiu šią citatą į kitą rūbą – Lietuvai pasisekė, kad turi tokį muzikantą, kaip Andrius Mamontovas. Kodėl taip sakau, štai paporinsiu žemiau per vykusio koncerto Gargžduose prizmę.

Su A. Mamontovu yra panašiai kaip su Vytautu Landzbergiu. Bene absoliučiai visi, giliai viduje suvokia, kad abu yra jėga, bet yra masė, tiek vieną, tiek kitą niekinančių. Andrius yra tiek geras instrumentalistas, tiek dainų ir tekstų kūrėjas, tiek teatro aktorius, tiek… Na, gerai, kino aktorystė gal ir nėra jo stiprusis arkliukas. Tačiau nors ir suvokdami tai – stumiančių ant AM yra ne vienas ir ne keturi.

„Dabar skambės sena daina, kurią kadaise išgirdę Foje fanai, sakė, kad su Foje yra viskas, tikrųjų Foje nebėra” – taip AM pristatė gabalą „Geltoni krantai” koncerte Gargžduose. Kuomet parašiau teigiamą atsiliepimą apie paskutinę AM plokštelę pavadinimu „Perlai ir Sakuros”, FB komentaruose Andriui raginimai buvo firminiai – „jei gali nekurti, geriau gal nekurk…”

Koncertas? Andriui dabar yra 53 metai, pop muzikoje ir kitur jis Lietuvoje pasiekė tokias aukštumas, jog atrodytų jam seniai nieko nebereikia įrodinėti. Tačiau anam tas, kaip ir, negalioja. Jis atvyko į Gargždus, kad sugrotų miniatiūrinį, mažam žiūrovų skaičiui šou, kuriame pilna estrada galėjo išgirsti ne, mano nuomone, seno pop rokerio rečitalį, grojantį senus gabalus su akustine ar elektrine gitara.

Galėjo išgirsti naujausias dainas, kurios buvo sukurtos visai kita koncepcija, nei ankstyva atlikėjo kūryba. Galėjo išgirsti senas dainas, kurios buvo pervarytos per Valdovų Rūmuose girdėtą Elektromechaninio atlikimo prizmę, po padariny jos atgimė kitomis spalvomis, nuotaika ir energija. Galėjo išgirsti ir visokius vokalų kilpinimus, kapojimą kontroleriu, na ir minėtą akustinę bei elektrinę gitarą.

Kitaip tariant, 53 senolis, mano nuomone, elgiasi, panašiai, kaip tas 18 metų paauglys 1970siais. Ta prasme, kad tais laikais „paaugliai“ kurdavo muzikines oratorijas ar kitaip sakant kurdavo Muziką (iš didžiosios), o per gyvus jų pasirodymus, kaip liudija video, būdavo žmonės ir nebegrįžta. Taip ir Mamontovas, mano nuomone – jis nebando atkartoti savo senos sėkmės, jis nebando kažkam pataikauti, o jis, kaip pasakytų jaunimas – deliverina.

Šou truko apie pusantros valandos. Prasidėjo laiku, tad pirmas dvi ar tris dainas praleidome, nes 15 minučių vėlavome. Koncertas buvo sėdimas, švietė saulė, pas auditoriją daugiau drąsos atsirado koncertui einant link pabaigos, kada bene visi sukilo iš sėdimų vietų ir pradėjo linksmintis iš širdies. Kad nuotraukos ir nuotaika būtų gražesnės paėmiau du alaus – bokalas už Švyturį buvo tiesioginis apiplėšimas vidury baltos dienos, t.y. 4 Eurai.

Pagal planą, žiūrovai turėjo klasiką iškviesti antram bisui, su kūriniu „Saulės miestas“, tačiau entuziazmas greičiau grįžti namo buvo, matomai, didesnis visiems. Sekantis intriguojantis Andriaus Mamontovo koncertas vyks Trakuose – kaip vasaros sezono uždarymas. Varom paklausyti senyvai atrodančio, eksperimentuojančio, paauglio eilinį sykį?