„Techno vakarėlis be techno“, – šyptelėjo More scenos link einantys draugai tuo metu, kai aš jau skubėjau prie Less. „Girdėjom, kažkas gros pianinu“, – pridūrė. Ko gero, šis akimirkos įspūdis geriausiai nusakė šiųmetinių, 12 – ųjų Sūpynių nuotaiką. Sūpynių, kurios daugeliui elektroninės muzikos gerbėjų, nesidairančių po užsienį, tapdavo didžiausia vasaros masofke.

Apie Sūpynes žino kone visi lietuviai ir ne tik. Net ir tie, kurie nenorėtų žinoti. Skandalingai išgarsėjęs renginys prakiurdė paskalų nešiotojų burnas, tačiau atvažiuojantys čia ne pirmus metus, žino, kad tai – kokybiškas renginys, kuriame pirmu smuiku visada grodavo muzika. Visa kita – asmeninis renginio fonas, jį kiekvienas festivalininkas susikuria pagal savo poreikius.

Kovoti su prastos reputacijos šešėliu, juolab elektroninės muzikos vėliavnešiams, nėra lengva, bet Sūpynės su šia užduotimi tvarkosi pavydėtinai puikiai. Renginys įsileidžia žurnalistus, siunčia pranešimus spaudai, gausiai reklamuojasi mieste ir rūpinasi savo svečiais.

Šiam tikslui Toliejos poilsiavietėje savaitgalį įsikūrė ne tik keturios scenos, bet ir Be Safe Lab punktas, pasiruošęs laiku suteikti pagalbą. Jame renginio dalyviai galėjo sužinoti rūpimą informaciją apie psichoaktyvias medžiagas, lytiškai plintančias ligas, taip pat atlikti greitą ŽIV testą. Tokios iniciatyvos jau tapo kiekvieno save gerbiančio vakarietiško renginio atributu.

Nepriekaištingai minimal.lt komanda susitvarkė ir su kita festivalio infrastruktūra. Daug festivalių liūtų paskutiniais metais nori renginiuose įsipatoginti – patogiai išsimiegoti, nubudus ryte nusiprausti, rasti švarų tualetą. Kai kam tai kelia šypseną, bet būtent šia linkme keičiasi festivalių auditorija. Išlieka tie renginiai, kurie sugeba prisitaikyti.

Patogumų mėgėjams puikiai tiko šiųmetinė renginio vieta, poilsiaviečių kompleksas, įsikūręs ant ežero kranto. Laukiniai festivalininkai galėjo įsirengti palapines medžių paunksmėje, prijaukinti – gyventi namukuose. Visiems vietos užteko, nes Sūpynės šiemet iš didelio pramogų parko susitraukė į jaukią elektroninės muzikos mėgėjų žaidimų aikštelę. Šiemet tai buvo sūpynės kažkur prie ąžuolo, ne velnio ratas.

Kiti patogumai taip pat priminė miestą vidury gamtos – dušai beveik kaip namie, tualetai kas keletą valandų išvalomi, šiukšlėmis pasirūpinta (netgi buvo galima rūšiuoti!). Visa tai – brandaus renginio bruožai.

Muzika – tai jau kita tema. Buvo matyti, kad šiemet organizatoriai leidosi į eksperimentą, žaidimą, gal ne visai tiksliai ir patys žinodami, kur tai nuves. Headliner‘iai – Silent Servant, Dj Stingray, Empire Line – kiekvienas savoje stichijoje raitė garsų eksperimentus, kas prapliupdamas agresyviu vokalu, kas – EMB variacijomis. Dienos programos – WhaleSounds ambientas ir izraeliečių The White Screen ekstravagancija – irgi visiškai nepriminė to, kas įprasta girdėti Sūpynėse.

Šalto ir duslaus skambesio gerbėjais kartais pasirūpindavo Less scena, čia tvirčiausias buvo lietuvių sąstatas su Karkasu ir Arkhad priešakyje. More tvirtovėje galingesnį pareiškimą už pulto parodė Jon ir Kameu. Jei ne jie, techno gerbėjams greičiausiai būtų tekę sukti vairą į tą patį savaitgalį kaimyninėje Lenkijoje vykusį Audioriver.

Gyvuoju laiku pakalbinus besisupančius, nuomonių būta įvairių – vieni smalsiai strakaliojo nuo scenos prie scenos, tikėdamiesi nepraleisti nė vieno performanso, kitiems eksperimentai įsipyko po pusdienio. Pergalingų šokių iki kitos dienos pietų šiemet nebuvo. Renginys tekėjo vien tik organizatoriams suprantama trajektorija. Arba leidiesi ja vedamas, arba leki iš konteksto.

Klaidžiojant šių metų Sūpynėse nevalingai norėjosi dalintis reminescencijomis apie praėjusį renginį. Kas buvo kitaip, ko per daug, ko per mažai. 2017 metais Dūburio saloje vykusios „tešlynės“ (kaip taikliai pastebėjo guminiais batais purvą kočioję kolegos) irgi buvo kontraversiškos. Vienus išgąsdino liūtys, kitų ne. Ištvermingiausi sugebėjo pasidaryti visos vasaros šventę. Nes kas iš to prasto oro, kai TOKS line up‘as ir šalia visi savi. Pavargsim – ištemps traktorius.

Šiemet dangus buvo užpirktas kaip niekad dosniai. Vos keli lašai, o visą savaitgalį – karštis, saulė, gaivus ežero vanduo, smėlis, žolė. Nepaisant tokio rojaus žemėje, trūko to sūpyniškumo, masiškumo, pribloškiančio line up‘o, iki kurio jau buvo užaugęs šis festivalis.

Po šiųmetinio eksperimentinio randez-vous Labanoro parke sunku numanyti, kur pasimatysim kitais metais, ką išgirsime Sūpynėse 13-ąjį kartą. Gal po trumpo, beveik giminiško atodūsio velnio ratas vėl įsisuks visu pajėgumu ir vienas vasaros savaitgalis taps geresnis už visus likusius.

Nuotraukos: Agnė Papievytė