• Na, iš pat pradžių buvo visai įdomu, bet po to kažkaip tas pats per tą patį…
• Aha… Nors man kaip tik gal priešingai – iš pradžių atrodė, kad kažkoks per didelis menas, bet po to visai pradėjo patikti.

Tokie štai pokalbiai buvo nugirsti einant iš, jau Lietuvos nuolatiniais rezidentais tampančių, The Tiger Lillies koncerto, vykusio Klaipėdos Dramos Teatre. Tai buvo uždarymo renginys, vainikavęs „pirmą, tarptautinį, klaipėdietišką“ teatro festivalį, pavadinimu „TheATRIUM“, kuris vyko net (!) visą mėnesį. Deja, dėl intensyvaus kultūrinio ir poilsinio savo grafiko, tebuvo mano aplankytas pastarasis koncertas. Papasakoti apie jį, ane?

The Tiger Lillies iki tol te-regėjau vieną vienintelį kartą ir tai buvo net prieš keturis metus vykusio, vėl gi teatro festivalio („Sirenos“), programos dalis, o į patį show ėjau, galima sakyti, aklai. Nežinojau ką gausiu ir šiaip, netgi nebuvau Tigrinių lelijų dorai klausęs. Finale likau taip apžavėtas, jog pasiryžau dar bent kelis jų koncertus aplankyti, nes jie, kaip žinia, šiurpina nelauktai atklydusius svečius pas save, skirtingomis programomis. O ir šiaip, kaip vėliau supratau – savo charizma visada vis kitu potyriu užburia, bei tiksliau, nokautu užliūliuoja, ir iš sapnų baisių nedingsta.

Tad antras kartas įvyko tik lygiai po 4 metų, ir taip, šį kartą vyksmo pasiryžau per kraujus nepraleisti, nes ir „Cold Night In SOHO“ albumas, kurį Trio pristatinėjo, susiklausė kaip ypač nuostabus. Kad būtų visiškai rimta, prieš pat koncertą iš „Amazon“ nusipirkau vinilą, o po renginio pamatę mane su juo fotografai, belūkuriuojančio autografų – pastatė prie Tigrinių lelijų ir apšaudė žaibų salvėmis. Jonas Gollandas, Trio perkusionistas, nulipdamas nuo scenos paspaudęs ranką, pasakė – „Ačiū, kad fotkinai“, gi kai prašiau parašo, draugiškai leptelėjo „o, tu ir vėl čia“. Įdomu būtų su jais gurkštelti viskio, vienok mąsčiau tada, bet siūlytis į tokią sarkazmo, ironijos ir šiaip linksmumo kompaniją tą akimirką – sudrebėjau.

Per bisą buvo „Crack of Doom“ – pati publika užsakė, kai anie paklausė „what would you like to hear?“ Viso Artistai iš sudegusio teatro sugriežė apie 30 kompozicijų per dvi pasirodymo dalis ir beveik 3 valandas sumoje. Labiausiai įstrigo tokie nauji numeriai kaip „Let‘s Drink“ (lyriškai apgiedantis romantinę alkoholiko kasdienybę), publika itin plojo po „Heroin and Cocaine“, bei „Gin“, o užtūsino katučiu per minėtą bisą su „Crack of Doom“, „Bully Boys“ ir kitais.

Faktas, kad The Tiger Lillies yra teatralinė trupė. Ir visiškai skirtingas potyris stebėti juos iš arti, lyginant su tolima distancija. Manau, jei eini į šios chebros koncertą – negailėk pinigo, pirk bilietus pirmose eilėse. Nes ten atsiskleidžia visas pavojingiausias Lelijų grožis. Garsas čia yra vienas iš (įspūdingųjų) elementų, nes detalus matymas TŲ visų mimikų – pavojingai priartina tave prie išėjimo iš liūdesio komforto zonos, į nepakeliamai sunkias džiaugsmo ir linksmumo horizontales.

O dabar, dėmesio, vilniečiams. Įsivaizduokite – The Tiger Lillies lygiai po mėnesio, t.y. liepos 26-tą dieną koncertuos ne bet kur, o pačiuose Valdovų Rūmuose. Minėjau jų pasirodymų unikalumą? Jei nebūtų tuo metu mano suplanuotos dviejų savaičių koncertinės klajonės po Europą, dar klausiat ar varyčiau paklausyt kaip Trio sugriež „Madame Piaf“ albumą? Šią progą ir šį džiaugsmą jums suteiks „Midsummer Vilnius“ festivalio organizatoriai.

Gi grįžtant prie „TheATRIUM“, galima dar pridėti, kad bilietas į šį koncertą tekainavo vos 5-10 Eurų. Paslaptis to labai paprasta – žmonės, turiu omeny organizatorius, tiesiog mažai skundėsi valdžia ir kitais pašaliniais dalykais, o daug ir nuoširdžiai dirbo ieškodami rėmėjų, pristatinėdami idėją Klaipėdos valdininkams ir gavę paramą iš vietos verslininkų štai padarė ne tik sau, bet ir visam Klaipėdos miestui beprecendentinį vyksmą ir aukščiausio pilotažo intelekto šventę, kuri truko net visą mėnesį. Gaila, nei vieno spektaklio, kaip minėjau, nepavyko aplankyti. O tai nebuvo Domino tipo komerciniai čipsai, o nuo OKT Teatro iki užsienio brangakmenių.

Nuoširdžiausias ačiū.