Sakote, kad tai, kas dabar vyksta su tais kyšiais yra iš serijos „blogiau nebūna“? Sugriautas bet koks pasitikėjimas Lietuvos politine sistema ir jos sraigtukais. Prisidirbo žmogus ne tik tas, kuris senai aišku, kad buvo toks (Gapšys), bet ir toks iš kurio mažiausiai buvo tikėtasi (Eligijus). Ir t.t. ir pan. Suprantama buvo, kai Uspaskichas, Paksas, kiti garsūs politiniai juokdariai įkliuvo. Bet dabar? Nebėra už ką balsuoti, ane? Bet, baby think twice (Chebra, permastykime viską iš naujo). Tai iš tikro GERIAUSIA kas Lietuvai galėjo nutikti.
Valstybės pamatas juk prasideda nuo piramidės viršūnėlės, o ne atvirkščiai – kas atrodytų skamba paradoksaliai. Kaip, kad apie įmonę sakoma – koks vadovas, tokia ir UAB. Tai lygiai tas pats galioja ir valstybei. Senai žinoma, kad draudimais neįtin ką pasieksi, o reikia kurti prevenciją, jos metodus, veiksmų sistemą. Gali daug lozunguoti, klijuotis lipdukus ant mašinos galo „aš neimu kyšių“ ir pan., bet kol nėra tinkamos sistemos kaip suvaldyti nešvarių procesų judėjimo – nieko nebus.
Ir va čia – AČIŪ DIEVUI – turime STT. Lietuva yra dar labai jauna valstybė, kuri žengia antruosius su trečiu žingsnius į Europą, tad, natūralu, išgyvena daugybę pokyčių ir mutacijų. Niekur pasaulyje nėra 100 % gryno aukso, o posakis „ne šventieji puodus lipdo“ yra 100 % galiojantis visur. Manote, kad dabar reiktų kažką teisinti, bei ginti? Tuo, kad neseniai išsivadavom iš priespaudos ir „senasis paveldas“ vis dar yra kraujyje, tad anoks čia stebuklas, kad tokie dalykai vyksta? Kad visi taip daro, darė ir darys, galų gale?
Esmė ta, kad nuo šių skandalų mes kaip valstybė tik dar labiau sutvirtėjome (užtikrintai tvirtėjame!). O ne atvirkščiai, tai ne va – Lietuvos politinės sistemos krachas. Aš tarkim palaikau Konservatorių partiją nuo pat pradžių. Tiesa, kone pirmą kartą būčiau pakeitęs savo nuomonę ir balsavęs šį kartą už Liberalų Sąjudį, bet žinome kas įvyko… Ir tiesą sakant, jei tas pats nutiktų su Konservatoriais – absoliučiai dėl to neliūdėčiau. O atvirkščiai – tik dar labiau didžiuočiausi be bręstančia Lietuvos Valstybe, kuri pergyvena dar vieną mutaciją – galima sakyt netgi revoliuciją. Kas, kad itin skaudžią.
Bet juk traukti supuvusius dantis – niekam niekad nebuvo malonumas. Tačiau nuo puvėsių mes visi trokštame apsivalyti, nes švaros jausmas – juk sveikatos jausmas. O už sveikatą didesnio turto nėra. Skaidri be korupcijos valstybė būtent ir yra ta sveikoji (ar kaip politinės partijos savo programose įvardina – klestinti) Lietuva.
Mes valomės. Mes sveikėjame. Mes evoliucionuojame. Va, kiek daug turime bei gauname ir išlošiame, iš šių iš pirmo žvilgsnio ypatingai purvinų bei nemalonių situacijų. Bet esmė ta, kad dabar ir šventieji puodus privalės lipdyti, o ne vien vašką minkyti. Turime prevenciją, priešnuodį, o sutikite, kad tai yra itin didelis dalykas ir pasiekimas valstybei (ar daug tokių pasaulyje yra – retorinis klausimas?). Žinoti, kad bent vienoje vietoje Lietuvoje yra bene 100-ta procentinis švaros garantas. Kad kažkame turime bene 100-ta procentinį pasitikėjimą. Kad kažkas Lietuvoje yra be kompromisiškai tvirto, tikro ir nepasiduodančio jokioms įtakoms.
Už sveiką ir klestinčią Lietuvą, vyrai ir moterys!
