Eilę metų dėliotas planas aplankyti uostamiestį žiemą pagaliau materializavosi trečiojo festivalio „Duženos“ proga. Pretenzingai pradėjęs savo egzistavimą ant vandens, pernai persikėlęs ant žemės, šiemet renginio sielas Kostra siūlė rinktis į mada tapusį „loftą“ sandėlių kaimynystėje. Vieta gal ir ne rojus, bet tokios dabar madingos. Populiarumą įrodys ir po renginio besibūriuojantys klubinėtojai. Bet apie tai vėliau.

Šiemet siena buvo atskirtos dvi erdvės – „kreivoji“ ir „sunkioji“. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai tik vienas didelis nesusipratimas, tačiau vakaro eigoje tapo aišku, kad sprendimas ne toks ir blogas. Chaoso būta tik renginio pradžioje, kuomet tiek vieni, tiek kiti derino aparatus. Vos tik pradėjus groti niūraus death metalo atstovams „Sisyphean“ viskas stojo savo vieton. Pastarųjų muzika klampi ir niūri. Tokia galbūt labiau tiktų uždaryti koncertą, o ne atvirkščiai.

Vėliau didelių pastangų ir raginimų dėka viskas įsivažiavo ir judėjo kaip darnus mechanizmas. „Kreivoji“ keitė „sunkiąją“ ir atvirkščiai. Pirmojoje tą vakarą didesnio dėmesio verti buvo projekto „Tiesė“ ir asmeninio festivalio favorito Povilo performansas su visad įtraukiančia „Vilkduja“.

Kitoje scenoje veiksmo ir intrigos būta daugiau. Po „Sisyphean“ virinti ruošėsi metalo kabareto atstovai iš Kauno (ar jau Vilniaus?) „Extravaganza“. Kaip visada charizmatiškas pasirodymas. Yra ko pavydėti daugumai frontmenų. Pastariesiems nesutrukdė ir ant scenos per pasirodymą pasiklydę „Stormgrey“ veteranai, kurie pirmuosius akordus skėlė jau autobusu važiuojant Klaipėdos link. Nieko pernelyg naujo, tačiau vis šioks toks rock‘n‘rollas.

„Gimę per vėlai“ arba „Phrenetix“ skėlė stipriausią vakaro pasirodymą. Nors thrashiuko dienos šių eilučių autoriui liko kažkur paauglystėje, tačiau negali nežavėti užsidegimas ir energija, kurią demonstruoja tiek vokalistė (!) Lina, tiek visa likusi komanda. O, jei tai būtų trisdešimčia metų atgal, galbūt šiandien turėtumėm savus „Destruction“ arba „Metal Church“. Ką gali žinoti…

Po energijos proveržio vakarą užbaigti turėjo svečiai iš Olandijos „Gigatron 2000“. Programa kokybiška, atidirbta, tačiau be ugnies. Gana keistai atrodė ir ant scenos ševeliūra bepurtanti vieno iš narių, matyt, žmona. Nieko per daug intriguojančio, tačiau tuo pačiu ir nieko, kas galėtų nuvilti.

Įdomiausia, kad dar grojant priešpaskutiniai vakaro grupei, į salę ėmė rinktis asmenys, kuriuos vargiai priskirtum alternatyviai subkultūros daliai. O pasirodo, kad po „Skeldos“ pasirodymo prasidėti turėjo klubinis vakarėlis. Tiesa, dėl nesusikalbėjimo „Skeldų“ pasirodymo klausytojai taip ir neišvydo. Deja…

Reziumuojant renginį tenka konstatuoti, jog klaidelių išvengta nebuvo. Tačiau nebuvo jos kritinės ir viską susumavus – renginys tikrai pavyko. Gaila tik, kad vietinių klaipėdiečių, kurių savo laiku pažinota tikrai daug, nesimatė. Per brangu? Nežinau. Gal tiesiog vietiniams nebereikia? Klausimas metalistams ir kitokiems hipsteriams ant sąžinės. O aš savo ruožtu padėkosiu tikrai daug pastangų įdėjusiam Kostrai, kurio triūsas ir vargas tikrai buvo matomas renginio metu. Ketvirtos „Duženos“ Klaipėdai reikalingos kaip oras. To ir linkiu!