Apie tokius kaip „Leningrad“ sužinojau prieš nepilnus 10 metų iš vienos panos – „jie daug keikias ir šiaip maladiec varo“. Paklausęs keletos gabalų pamaniau, kad, jo, nurauta grupė, bet per daugiausiai jų neklausiau, nes prie keiksmų buvau pripratęs dar nuo vaikystės su „Sektor Gaza“ laikų. Bet viena ką tikrai norėjau padaryti, tai pamatyti „Leningrad“ gyvai (Nes „Sektor gaza“ kaip žinia jau senai nebėra). Buvo šių ska / punkerių koncertas net ir Karklėj, kurioje aš buvau, bet ir tai sugebėjau pramazinti! Tačiau gal ketvirtas kartas garantavo. Ir tokios Rusiškos pirties, kurią užkūrė „Leningead“ Sausio 29-tą dieną, Pramogų arenoje – nė iš tolo nesitikėjau.

Koridoriuose – labai daug rusiškos kalbos, žargonų ir kontrastų. Personažų būta pačių įvairiausių – nuo pankuojančių jaunuolių, iki melomaniškų hipsterių ir geopardinių barakudų. Bet šiaip atmosfera belūkuriuojant koncerto – betarpiškai pozityvi. Ieškota buvo “Leningrad” atributikos, bet deja, pastarieji jos nepardavinėjo. O turėti vinilą su Sergėjaus Šnurovo ir kitų autografais – būtų buvęs rimtas kolekcijos papildymas (šalia The Prodigy, Akvarium, Philip Glass etc).

Ant scenos požeminių versmių pirtį kūrė gal 15 muzikantų! Plius dar išėję keletas pašalinių vokalistų ir šiaip dainavo viso trys žmonės, tai Sergėjus Šnurovas, Vyacheslavas Antonovas ir pelytė Alice Vox-Burmistrova. Iš tų visų gal 15 muzikantų, kurie grojo – 4 darbavosi vien su pučiamaisiais, du pielyjo klavišiniais, tiek pat buvo įvaldę perkusijas, o gitaros buvo gal visos trys? O kur dar bosas, kur dar vokalistės pritrenkiantis botoksas, kur dar Šnurovo charizma..?

Atfotografavau pirmas tris dainas ir iš karto tusint! Nes kitaip ir neišėjo kai visi be klausantieji tik tą ir darė! Tiesą sakant, nepamenu, kada paskutinį sykį esu taip linksminęsis. Amžius jau diktuoja tokias koncerte dalyvavimo schemas, kad daugų daugiausiai per esminius gabalus pakyli nuo sėdimos vietos ir iš peties per priedainį paheadbangini. Gi su „Leningrad“… Viskas buvo p ir x. Ypač kai priedainiai ir uždainiai vyravo su tokiais necenzūriniais rusiškais žodžiais kaip… Na tie kas vis dar skaito šį flashbacką, manau, žino „Leningrad“ lyricsus ir ką ten galima išgirsti.

“…koncerte turi šansą išvysti ir triusikėlius…” – su šypsenėle man rašė prieš šou draugelis. Na, nors jų ir nebuvo, bet buvo tai kas slepiasi po vienų legendinių DJų pseudonimu – nesakyk mamai. Beveik per visas dainas – vientisa jūra iškeltų rankų, kojų ir piestu stovinčių plaukų. Atmosfera užnešė, tiesiogine to žodžio prasme, į rusišką pirtį (matytą filme “Nacionalinės medžioklės ypatumai”), nes besiraitant kaip unguriui tarp barakudų, begemotų, orangutangų ir šiaip chamelionų – prakaitas žliaugė, o kūnas garavo.

Visi grojantieji ir dainuojantieji, jautėsi, kad patys tiesiog kaifuoja nuo to ką daro. Jokių klaustukų apie įsijautimą, vaidybą ar artistiškumo stoką. Viskas kas vyko ant scenos liejosi uraganu iš atlapaširdės didelės rusiškos širdies. Pučiamųjų vario audra, bosinės gitaros kruša, soluočių ataka, mušamųjų tirada, galop išgargaliuotu rusiškų keiksmažodžių plejada. Kas geriausia, kad tie visi keiksmai – visiškai nerėžė ausies ir tikrai nebuvo esminis prieskonis patiekale. Esmė buvo bandos nesumeluotume, publikai atsidavime bei įsijautime, kas drąsiai padaro šį koncertą vienu geriausių šių metų Marijos žemėje!