Žodžiu, pradėkime nuo to, kad albumą sudaro NET 13 dainų. Kaip palyginimą, galime prisiminti, kad Andriaus Mamontovo „Degančios akys“ turi dešimt, Siela „Širdis. Kryžius. Pasaga“ devynias, o tarkim kokio electro-folk patriarcho DRIEZHO albumas „7“ turi… Manau atspėjote kūrinių skaičių (jei ne – įsigilinkite į albumo pavadinimą). Pamėgo kažkodėl Lietuviškosios muzikos atlikėjai nelietuvišką posakį „Less is More“, nors pažiūrėjus koks tas jų „More“, pagalvoji, kad gal geriau jie nebūtų nusivogę šios idėjos iš minimal.lt komandos (kurių minimAlas yra Maxima‘lios kokybės).

Kadangi nesu vilnietis, negalėjau sudalyvauti darbo dienos metu vykusiame „Giliai vandeny“ albumo pristatymo koncerte Kongresų Rūmuose. Tad neliko nieko kito kaip pasitelkti ryšius, kad gauti albumą. Paskambinau Laurui Lučiūnui su kuriuo teko garbė mokytis vienoje mokykloje ir nedrąsiai išsikaulyjau iš jo skaitmeninį variantą. G-taskas.lt dar atsargiau apžvalgoje parašė, kad CD silpnas, ko nepasakysi apie disko dainų koncertines versijas, kur pradedant įstabiai išbaigtu ir išpuoselėtu vokalu, baigiant aranžuotėmis – „užmaskuojamas popsiškumas“.

Tai tik dar labiau sužadino nuoskaudą dėl nepamatyto koncerto. Nes nors ir albume man nekiša kojos „popsiškumas“, bet „sūrumo nebuvimas“ yra tas faktorius, kuris būnant „giliai vandeny“ sukelia dvejones – vandenyne, jūroje, ežere ar tiesiog papelkijusioje baloje tu nardai. Tame giliame vandenyje yra visko. Ir „Paukštelis“ paskendęs lyriškume, kurio giesmė, ne tik priverčia gamtą nubusti, bet ir rasos pavidalu išspausti „Ašarą“. Giliai vandeny, kaip žinia, gaubia gūduma, ko pasėkoje atrodo jog tave yra uzurpavęs klaidus „Sapnas“, kuriame tu išdykauji su „Sapnų mergina“. „Liūlia, liūlia“ jau turbūt yra tai, kas aidi vandens ratilais paviršiuje, kaip garso takelis sapnuojamo sapno pavadinimu „Meilė, muzika ir laikas“. Nes kaip gi kitaip – „Ten kur tu“ – visas „Kvepia tavim dangus“.

„Juoduoju baltuoju“ dar galima būtų dėstyti ir dėstyti apie Jurgos naujausiąjį ilgagrojį, tačiau, manau, g-taskas.lt yra teisūs – geriausia „Giliai vandeny“ albumą yra klausyti koncerte (ką aš būtinai padarysiu, kai tik bus atnaujintos gyvų pasirodymų gastrolės). Ir ne kokioje arenoje, ar kaip man vasarą teko „Karklėje“ (pasirodymas nuvylė, nes Jurga iš ties yra intravertiško interjero muzikinė persona), o kažkur jaukiai, šiltai, mąsliai. Ar albumas geras? Jis įvairus, spalvingas, nuotaikingas, eilinį kartą kitoniškas. Ar jį verta pirkti? Manau, prieš tai įvardinti epitetai atsako į šį klausimą. Ar jis geresnis už prieš tai sekusius? „37+ (Goal of Science)“ kaip liko klasika taip, manau, ir liks numero uno amžiams. O tai, kad Jurga yra ne tik nuostabiai graži, neišmatuojamai balsinga, bet ir pašėlusiai kūrybinga bei originaliai iš kitų išsiskirianti, ko gero žino kas antras.

Ne saldus, o subtilus pop. Ne banalios baladės, o ir daug įtaigių linksmų kūrinių. „Giliai vandeny“ tai dar vienas gražus Lietuviškosios muzikinės enciklopedijos puslapis.