The Legendary Pink Dots – ikoninis eksperimentinės muzikos kolektyvas, kurio kūryba jau daugiau nei keturis dešimtmečius žavi klausytojus visame pasaulyje. Jų unikalus “garsovaizdis”, kupinas siurrealizmo, distopijos ir giliai paliestas žmogiškumo, tampa paslaptingiausia kelione per laiką ir erdvę.
Artėjant LPD koncertui Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kalbame su grupės įkūrėju, Edwardu Ka-Spelu apie jo požiūrį į kūrybą, gyvus pasirodymus ir tai, kaip jie žvelgia į save bei pasaulį po tiek metų veiklos. Kaip jaučiasi grodami tokioje sakralioje ir akustiškai išskirtinėje erdvėje? Kaip pasikeitė jų muzika per dešimtmečius? Ir ką jie siūlo savo fanams – tiek seniems, tiek naujiems – šįkart atvykdami į Lietuvą?
Šis interviu – tai ne tik pokalbis apie muziką, bet ir apie laiką, technologijas, meną ir tai, kaip The Legendary Pink Dots nuolat užburia. Be to, neapsieisime ir be greito „blitz“ klausimyno, kuriame E. Ka-Spelas atskleidžia savo mąstymą apie svarbiausius ar linksmus klausimus.
Skaitykite ir pasinerkite į The Legendary Pink Dots pasaulį – kupiną spalvų, gilių minčių ir įspūdžių. Bei ypatingai visa tai išryškės po koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje šį sekmadienį.
Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje yra nuostabi istorinė vieta. Kaip jausitės grodami sakralioje ir akustiškai turtingoje erdvėje? Ar tokios vietos atmosfera daro įtaką jūsų pasirodymui ir tai, kaip jungsitės su publika?
Mums retai tenka groti bažnyčioje, tačiau mūsų istorijoje buvo keletas pasirodymų, kai turėjome prisitaikyti prie tos ypatingos erdvės. Be abejo, tokios vietos didingumas reikalauja ypatingo požiūrio, nes viena nata čia reiškia tiek pat, kiek šimtas įprastame klube. Tai duoda stimulą tapti minimaliu ir priimt nuogą faktą, kad bažnyčia pati nustato taisykles.
The Legendary Pink Dots kuria muziką jau daugiau nei keturis dešimtmečius, o jūsų garsas per šį laiką labai pasikeitė. Kaip apibūdintumėte savo muzikos kelią ir ar manote, kad jūsų kūrybinis procesas pasikeitė, kai augote kaip menininkai?
Stulbinanti technologijų raida per šiuos dešimtmečius mums atvėrė daugybę naujų galimybių, ir manome, kad geriau jas priimti, nei atstumti. Bet tai reiškia, kad tobulumo siekimas dabar pasiekė kraštutinumus. Tai, kas anksčiau būtų sukurta per mėnesį, šiomis dienomis gali užtrukti ir metus.
Jūsų dainų tekstai dažnai nagrinėja siurrealizmo, distopijos ir žmogaus būklės temas. Iš kur imate įkvėpimo šioms temoms ir kaip subalansuojate tamsesnius elementus su vilties ar grožio akimirkomis savo kūryboje?
Tai desperatiškai liūdnas pasaulis, kuriame yra per daug monstrų, siekiančių mūsų dėmesio, todėl trūkumo temų, kuriomis galima pasinerti, nėra. Tačiau aš esu optimistas, turi būti vilties. Turi būti grožio.
Jūs bendradarbiavote su įvairiais menininkais, nuo cEvin Key iki Nurse With Wound. Kaip šie bendradarbiavimai daro įtaką jūsų solo darbams ar The Legendary Pink Dots kūrybai? Ar yra bendradarbiavimų, kurie išsiskyrė kaip ypač transformuojantys?
Kiekvienas naujas bendradarbiavimas yra galimybė mokytis ir augti. Manau, kad pats ilgiausias partnerystė yra su cEvin ir Tear Garden. Jau 37 metai ir šiuo metu yra ruošiamas naujas albumas.
Improvizacija vaidina svarbų vaidmenį jūsų gyvuose pasirodymuose. Kaip jūs žiūrite į improvizaciją ir kaip ją subalansuojate su struktūruotais savo dainų elementais? Ar manote, kad tai leidžia giliau susijungti su publika?
Manau, kad daina yra kaip sąmoninga būtybė. Ji turi gyventi, tyrinėti ir pabėgti iš butelio, kuriame gimė. Ji nusipelno tos laisvės, ir mes tai gerbiame.
Jūsų pasirodymai dažnai atrodo kaip patirtis tarp jūsų ir publikos. Kaip svarbi yra publikos energija jūsų pasirodymams ir kaip prisitaikote prie skirtingų energetikų?
Publikos energija skiriasi visur ir mums būtina prisiderinti prie kiekvienos auditorijos absoliučiai visur. Prieš daugelį metų turėjau keletą puikių pasirodymų mielame Vilniuje, tačiau groti bažnyčioje bus visiškai nauja patirtis.
The Legendary Pink Dots muzika dažnai atrodo kinematografiška, o jūsų gyvi pasirodymai kartais apima vizualinius elementus. Kaip matote santykį tarp muzikos ir vaizdo ir ar planuojate įtraukti unikalius vizualinius elementus į savo pasirodymą Vilniuje?
Viskas, kas susiję su vaizdu, bus spontaniška. To niekada nesuplanuosi. Tai susiję su jausmu, kaip užgriebti auditorijos sielas būtent tą, esamą, momentą.
Laikas yra pasikartojanti jūsų kūrybos tema, nuo laiko eigos iki jo cikliškumo. Kaip jūsų laiko suvokimas daro įtaką jūsų muzikai, ypač kai atspindite savo ilgą karjerą ir besikeičiantį pasaulį aplink?
Aš tiesiog bandau susitaikyti su didžiąja Laiko paslaptimi ir tuo, kaip jis atrodo vis mažiau linijinis, kai praeina metai.
Muzikos industrija labai pasikeitė nuo tada, kai pradėjote savo karjerą. Kaip vertinate dabartinę muzikos ir meno būklę ir kur, jūsų manymu, kur link ji eina? Ar esate optimistiški dėl nepriklausomų menininkų vaidmens skaitmeniniame amžiuje?
Norint išgyventi šiais laikais, turi būti savo mažąja namų pramone. Daug mažų „padaryk pats“ kūrinių… Daug tiesioginio bendravimo su geromis sielomis, kurios klausosi ir kurioms rūpi tai ką sukuri. Tai reikalauja daug darbo, bet labai naudinga pačiai kūrybai ir galutiniam jos variantui.
Jūsų pasirodymo Vilniuje laukia daugybė fanų, kurie jau daugelį metų seka jūsų kūrybą, taip pat, tikėtina, bus ir “naujokų”. Ko publika gali tikėtis iš šio pasirodymo ir ar yra tam tikra žinutė, kuria norėtumėte pasidalinti su jais?
Aš tiesiog noriu melomanus – senus ar naujus gerbėjus – nuvesti į kelionę, kurios jie niekada nepamirš. Tai bus ryškių spalvų vakaras!
BLITZ:
1. Svajonės ar realybė? Riba tarp svajonių ir realybės, kai viena tirpsta kitoje.
2. Alus ar psichodelikai? Mėlynės.
3. D. Lynchas ar A. Jodorowskis? Lynchas. Tikriausiai Lynchas.
4. Meilė ar seksas? Meilė.
5. Gimti ar mirti? Gyventi.
6. Dirbti ar filosofuoti? Abu.
7. Alkanas skrandis ar tuščia galva? Tas pats.
8. Terminatorius 2 ar Pulp Fiction? Nei vienas.
9. Kalbėti ar klausytis? Klausytis.
10. Šv. Kotrynos bažnyčia ar namai? Namai.
