Šių metų lapkričio 13d., Kaune esančiame klube Lemmy, žemę po kojomis virpino tautišką dvasią ir nežabotą energiją gitarų dėkluose sutalpinę kolektyvai Vovk ir Stoned Jesus. Atvykus, vakaras buvo ganėtinai žvarbokas (kaip pridera geram, lietuviškam lapkričiui), tačiau dantis kalenti atsisakę muzikos klausytojai, likusių draugų belaukdami suko ir traukė tabaką. Prie lauko durų, viršuj, balkone, jau buvo galima girdėti diskusijas tiek apie tą vakar vykusį pasirodymą, tiek kitas kultūrines aktualijas. Kas į barą papuolė anksčiau, sielos virtuvėje jau siurbčiojo pirmus nuostabaus vakaro gurkšnius, kiti – kaip žymusis Džimas Morisonas, retoriškai navigacijos teiravosi kur gi tas “viskio baras”.
Papuolęs kažkur dešimt/dvidešimt minučių anksčiau, spėjau žvilgtelėti kaip yra derinama garso kokybė, o baigus prijungti instrumentus bei aparatūrą, užpuolė nemenkas kuklumo jausmas ir gastroliavimo aktualijų realizacija. Kol klausytojai galvas linkčiojo fone grojamai muzikai, nugirdau keletą doom metal klasikų ir suvokiau kokiam vakarui klubo šeimininkai ruošė šviežias ir savaitgalio išalkusias ausis.
Pirmoji grojo apšildomoji ukrainiečių progresyvaus roko, post-hardcore grupė Vovk. Kaip vėliau paliudijo naujasis kolektyvo gitaristas Yehor, Lemmy’je aidėjo praktiškai visa vaikinų diskografija. Suskambėjus keletai pirmų dainų, paaiškėjo, jog šokti dėl itin ekcentriškų ir chaotiškų laiko taktų bus itin sudėtinga, tačiau žymiai įdomiau. Kol pirmoje eilėje, ilgų plaukų ir degančių akių virtinėje tarp pačių muzikantų ir publikos skrajojo žiežirbos, klubo fotografas meistriškai plaukiojo tarp sausakimšos minios retkarčiais paliekamų oro kišenių. Svarbu paminėti, klausytojų buvo begalė, tačiau tikrai buvo vietos tiek pilna galva pasinerti į veiksmo ir garsų versmę, tiek pasiduoti atgal ir atsipūsti kiek atokiau prie baro.
Scenoje pasipylus dirbtiniam rūkui, Vovk pristatė savo naują 2022 metais įrašytą singlą Tyhr, tačiau prieš ją atliekant, vokalistas ir grupės vokalistas Oleksandr Kuts minios pasiteiravo kurios versijos, angliškos ar ukrainietiškos pastarieji trokšta. Publikoje nuaidėjo tvirtas ir tarytum suvienišėjęs aidas už tautietišką versiją. Natūraliai, sužavėti tiek paklausyti atėjusių melomanų, tiek bendros paramos, ukrainiečiai žarstėsi padėkomis ir tarp dainų nedelsė padėkos atiduoti kariškiams bei drąsioms dvasioms.
Po šiokios tokios pertraukos, išaušo metas pagrindiniam vakaro pasirodymui, žymiajam ukrainiečių doom ir stoner rock projektui Stoned Jesus. Iš publikos nuotaikų ir nusiteikimo, panašu, jog kolektyvas jau labai ilgą laiką buvo laukiamas, o vokalistui paminėjus Kauno vardą, minia nugriaudėjo neišpasakytu vieningumu. Staiga Lemmy sugriebė itin tanki ir glumi atmosfera. Vedančiajai gitarai pagrobus menkiausia kruopelę publikos dėmesio, scenos koliažą pamažu pradėjo pildyti sodriai tankūs potepiai. Stoned Jesus, užuot puolęs aukai į gerklę su ja žaidė, o žadą atimanti bugnų bei gitarų dinamika iš lėto visus pojūčius skandino klampioje sunkaus distortion’o pelkėje.
Galiausiai, ukrainiečiai, triuškinančia kūjo forma nusileido tiesiai ant grindų, o tvirta, riaumojančio garso siena garso amplifikacijos pagalba užvirto tiesiai ant to nelaukusių klausytojų. Atmosfera buvo beveik pjaustoma peiliu, o svajingas apšvietimas bandė vytis paskui žaibišku greičiu scenoje judantį vokalistą kuris, panašu, nematoma gija gėrė minios energiją ir ją dalino atgal. Pasirodymo pabaigoje, kaip pastarasis ir nuspėjo, tarp klausytojų sprogo ganėtinai draugiškas, bet tuo pačiu energetiškas mosh’as. Koją įrėmęs į scenos laiptelį bandžiau tvirtai išlakyti esamą poziciją, kol muzikantai šalia manęs svaidėsi ugningais liepsnos pilnais liežuviais, o melomanai saugioje atmosferoje ir šypsenų pilnais veidais tirpino susidariusią savaitės agresiją.
Po koncertų, Vovk ir Stoned Jesus šalia prekių stalo pasikvietė pakalbėti ir kartu išgerti. Luktelėjęs keliasdešimt minučių, kaip ir jau minėjau, užkulisiuose uždaviau keletą klausimų Vovk gitaristui kuris atskleidė, jog dalyvauja pirmame ture ir džiaugiasi galįs gyvai groti mėgstamą muziką. Nenorėdamas trukdyti muzikantų poilsio dar pasitryniau klube ir žvilgteldamas į aplinką bandžiau psichiškai aprėpti visą kas tik ką ivyko.
Lauke manęs jau laukė tirštas Kauną tą naktį pasigrobęs rūkas, o užsimanęs dar po miestą pasivaikščioti, dėliojau pasirodymo puzlės detales. Spotifajuje nutaikęs savo mėgstamiusią Tim’o Hecker’io įrašą skrodžiau tiesiai per rūką, na o likusios Silent Hill užuominos tėra nuostabaus vakaro uždanga.
NUOTR. AUT.: V. ŽEMAITIS
