Kultiškiausi 2021-iais: ALBUMAI (top-21)

 

Didžiausias, ilgiausias ir daugiausiai darbo pareikalavęs kult.lt topas ever. Ir, dėmesio, pirmą kartą per visus 10 metų – nediversifikuotas, t.y. tope surikiuoti ir lietuviai ir užsienio atlikėjai viename. Gal dėl to, su tiek pozicijų, bei dėl to, kad žinoma, muzikalia prasme metai buvo labai derlingi.

21. DAVE GAHAN & SOULSAVERS “IMPOSTER

“Dave’as Gahanas, šiuo metu, turi geresnę grupę nei Depeche Mode” – neperseniausiai kažkas parašė apie D. Gahano jau ne vienerius metus skaičiuojančią partnerystę su Soulsavers. Galima tam pritarti arba ne, tačiau, kad šis projektas savo nišą rado yra faktas. “Imposter”? Ne autorinių, kaip iki tol, dainų albumas, kuris lyginant su pirmais dviemis DG & Soulsavers diskais, bent mane asmeniškai, kiek nuvylė savo perdėta melancholija. Šiaip ar taip, kai reikia – tikrai gerai suskamba.

20. TAMSAULĖ „TAVO MIESTAS

Tamsaulė (dar žinoma Eglės vardu) galop tapo materiale mergina, t.y. jos muzika materializavosi ir nugulė į vinilo plokštelės fizinę laikmeną. Ir tai pati ta laikmena jos minimalizmo, šviesos ir mistikos kupiniems garsams bei mąstyti įkvepiančiai poezijai. Kada įžiebi žvakę, pakuri smilkalą ir pasiduodi.

19. LUSTMORD & KARIN PARK “ALTER

Labai lauktas darbas nuo dark ambient vieno flagmanų, rezistuojančio Kalifornijoje, Lustmord. Kartu su, iš Švedijos kilusia vokaliste, Karin Park įrašytas diskas, išleistas gražiame, dvigubame, vinilo leidinyje, kuris pulsuoja itin lėtai, kabina iš esmės, o struktūra jo – paremtas minimalizmu. Tad ypatingai nuotaikai – tiesiog tobulas.

18. SINSTATION „LIEPSNOS3

Sinstation (kadaise The Station), mano ausis kaip reikiant stipriai okupavo 2018 metais, kada išleido tada man vieną pačių stipriausių metų LT albumų „Drama“. 2020 m. pasirodė albumas „Liepsnos3”, tačiau atslinkus Covid-19 – darbas buvo permiksuotas, perredaguotas ir, šalia visko, dar dadėjus keletą remiksų – atspaustas į dvigubą LP. Finale, mano ausims, Mykolui Katkui & Co. “Dramos” sėkmės pakartoti nors ir nepavyko, tačiau darbas savo identitetą ir krūvį turi.

17. JEAN-MICHEL JARRE „AMAZONIA

Jei Lustmord dark ambient darbas „Alter“ – tik ypatingoms progoms, tai Jean-Michel Jarre ilgagrojis „Amazonia“ gali būti vartojamas kasdienei meditacijai. Šviesus ambient tipo diskas kviečia paklaidžioti po Amazonijos džiungles ir kaip mega platininis prancūzo dabras „Oxygene“ – koduoja savy ekologines idėjas. Labai gražus tiek garso, tiek idėjos prasmėmis Jean-Michel Jarre įrašas.

16. ALICIA KEYS „KEYS

2020 metais Alicia Keys išleido tiesiog pasakiškai gerą darbą „Alicia“ (tų metų Kultiškiausiuose – antra vieta), gi 2021-iais, kaip seką – „Keys“. Vardinis 2020-tų darbas buvo sklidinas hitų; įvairiausių nuotaikų, tempų ir pan. kūrinių; gi pavardinis „Keys“ albumas – lėtesnis, melancholija alsuojantis ir, specialiai ar ne – be tikrų hitų. Šiaip ar taip albumas savąjį žavesį turi, tereikia tik atrasti tam atitinkamą nuotaiką.

15. CRADLE OF FILTH „EXISTENCE IS FUTILE

Sena meilė nerūdija! Kadaise susirgęs kreidlais – sergu jais iki šiol, nors muzika mano keitėsi ir keičiasi (kaip ir aš pats, žinoma). Galingas Dani Filth ir Co. opusas, kuriame pilna to, kuo britų grupė visada garsėjo – operų, chorų, simfonijų ir, žinoma, čaižinčių klyksmų bei skrykčiojimų iš paminėtojo Dani Filth.

14. AMON TOBIN “HOW DO YOU LIVE

Brazilas su, kaip priklauso tautybei – poetišku vardu – Amon Adonai Santos de Araújo Tobin. Savo laiku Tobinas buvo legendinės leidyklos Ninja Tune vienas rezidentų, gi dabar naujausiam albumui „How Do You Live“ crowdfunfing būdu, kad išleisti vinilą – lėšų surinkimą jau viršijo keliagubai. Novatoriškas garso lipdinys, kuriame akustiniai bei elektroniniai instrumentai, įvairiausi muzikiniai žanrai bei subžanrai yra sulipdomi į vientisą, originalų ir intensyviai klausomą kūrinį.

13. IRON MAIDEN „SENJUTSU

New Wave of British Heavy metal pradininkai ir tiesiog metalo ikonos Iron Maiden grįžo su ne tipiniu sau, o konceptualiu darbu. Dvigubas albumas, trigubas LP, dauguma kompozicijų sukasi aplink 10 min. trukmę, o skambesys – nekintanti heavy metal klasika, kuriai po šiai dienai atsispirti negali ir senoji, ir jaunoji metalo kartos (išskyrus blekerius ir brutal deatherius).

12. ANDRIUS MAMONTOVAS „PALEISK

Berods 21 Andriaus Mamontovo kūrybinis vaisius, pavadinimu „Paleisk“, ir šis menininkas vis sugeba maloniai stebinti (kai kiti seni arkliai – vagos nekeisdami, stengiasi negadinti). Neaišku kiek vandens turės nutekėti kol Covid pandemija mus pagaliau paleis, tačiau Andrius, dėka jos, štai metai po „Perlai ir sakuros“, įrašė gražų pandeminį albumą. Kai klausai gabalą „Hiperbolė“ – jautiesi vaiku vasarą, o kituose gabaluose – dar daugiau smagių užslėptų detalių.

11. ST. VINCENT “DADDY’S HOME

Vienas laukiamiausių šių metų albumų. Jei 2017-tų “Masseduction” akivaizdžiai flirtavo su pop muzika, šį kartą Annie Clark grįžo su, eilinį sykį, pakitusiu skambesiu, bet vėl gi nepaleidžianti garsų nuo eksperimentinės prieigos. Puikus albumas įvairiausioms nuotaikoms, o ypač tai, kai karantine sėdėdamas namuose penktadienį, nori tarsi pasijusti kokiame retro bare, iš savojo guolio neiškeldamas nė piršto. Taip, tėvas namuose.

10. DICTAPHONE “GOATS AND DISTORTIONS 5”

Įžengėme į reikšmingą top-10 ir jį pretenzingai atidaro duetas iš Berlyno – Oliveris Doerellis ir Rogeris Döringas, ar vienu žodžiu Dictaphone. Pirmasis iš dueto yra atsakingas už projekto elektroniką, antrasis gi – gyvą saksofono ir klarneto garsą. Veinas labiausiai šių metų mano nuklausytų albumų, tinkantis daugeliui progų – ir kaip itin kokybiškas fonas, ir kaip inicujuota meditacija (klausant vinilo).

9. SWALLOW THE SUN “MOONFLOWERS

Melancholiško, atmosferiško, melodnigo, svajingo ir bene vienintelio tokio, į kurį telpa šie epitetai, doom metalo kūrėjai Swallow The Sun (Suomija) paserviravo savo bene lyriškiausią, kiek išleido, įrašą „Moonflowers“. Labai daug švaraus vokalo be growlų, nemažai akustinių gitarų, trapaus pianino, plius tai dvigubas albumas, kurio viena pusė metalinė, o kita – tų pačių kūrinių simfoninės versijos. Skanumėlis lyriškoms ausims!

8. GABRIELĖ VILKICKYTĖ „VILKO ŠVELNUMAS

Tai, greičiausiai, šilčiausias metų lietuviškas albumas. Jaukumas, jautrumas, trapumas ir kiti magiški moteriški dalykai, kurie klausant – ne tik raminančiai veikia, bet ir įkvepia tokiems žygdarbiams, kaip gėlių puokštės nupirkimas Maximoje savajai geresniajai pusei. Šalia to, dar būtina pabrėžti, kad aranžuotės albumo – prašosi vinilo leidinio.

7. TRICKY “LONELY GUEST”

Tricky susikvietė draugus ir įrašė albumą „Lonely Guest“. O tie draugai – ne pėsti – pradedant jau Anapilyje esančiu Lee „Scratch“ Perry, baigiant „Idles” lyderiu Joe Talbot; pradedant „Maxïmo Park” vokalistu Paul Smith, baigiant vokalistėmis Marta, Oh Land, Breanna Barbara ir kt. Manau, vieša paslaptis seniai, kad Tricky koncertuos Lofte kovo 5 dieną, kur ir pristatys šį bei priešpaskutinį albumus. Nėra priežasties nevaryti.

6. SRAIGĖS EFEKTAS “TIK ĖJIMAS

Pirmasis ir antrasis Sraigės efekto albumai buvo ne visai mano puodelis. O štai „Tik Ėjimas“ – kitas reikalas. Melodija, kuri pinasi su psihodelika, kraut ir noise rockais; gausu išreikštų vokalų, kuriuose reikšmingos žinomų LT poetų žinutės; aiškios gitarų variacijos su dinaminiais elektronikos pagardais ir dar daug dalykų, kurie mane privertė patikėti šiais aukštaičiais, klausant jų opusą.

5. NICK CAVE & WARREN ELLIS “CARNAGE

Nickas Cave‘as yra gyvas pavyzdys tokio žmogaus ar, tiksliau, menininko, kuris iš savęs yra tiek kultinė, tiek legendinė asmenybė. Yra žvaigždės, yra pogrindžio veikėjai, yra daug tokių, kurie yra tarsi per vidurį. Nickas Cave‘as gi yra tas, kuris yra ir ranka neliečiamas, bet ir, tuo pačiu, būdamas pirmoje eilėje tu jį laisvai gali paimti už rankos. „Carnage“? Viskas ką jis sukuria, sudainuoja ar išleidžia – žemiau 5-tos vietos kult.lt tikrai neatsidurs.

4. BARBARA PRAVI “ON N’ENFERME PAS LES OISEAUX”

Kada žinai, kad tau ji – per jauna, o tu jai – elementariai per prastas. O jei rimtai – pasakiškai geras Barbara Pravi albumas, kurio vinilą turėti, manau, privaloma kiekvienam melomanui. Ne dėl to, kad ji vos ne laimėjo Eurovizijos, ne dėl to, kad ji koncertuos Lietuvoje ir bus galimybė ant voko gauti jos parašą, ne dėl to, kad ten pirmu numeriu eina „Voila“. Visas albumas, tiek muzikine, tiek vokaline, tiek pačio skambesio prasmėmis yra išskirtinis, tad albumo stebuklą geriausiai „patirsi“ klausant jį patefonu.

3. KINGS OF CONVENIENCE “PEACE OR LOVE

Neaišku ką Erlendas Øye ir Eirikas Glambekas Bøe veikė, kuo buvo užimti, kad tik po 12 visus kankinusių metų pertraukos, Kings of Convenienve išleido naują albumą. Bet, kaip sakoma, ilgiau palaukęs – ilgiau džiaugsies, tad nuostabus įrašas nuo dviejų unikalių bičiukų iš black metalo pasaulio sostinės Norvegijos. Ir daugiau čia kažką rašyti neapsimoka – jei myli, tai myli ar, kitaip tariant, jei tau KoC patinka, patiks jų sukuriama, įdainuojama ar išleidžiama vos ne bet kas.

2. MIGLOKO “ATGIMIMAS

Migloko… Unikali lietuviškos muzikinės padangės paukštė. Kaip ir priklauso Užupio respublikos pilietei, viskas ką ji padaro – ar tai būtų patetiškas pop, ar gilaus pogrindžio garsas, ar rėmuose netelpantis Eurovizinis gabalas – žinai, kad tai būtent Miglės iš Užupio darbas. Ta prasme, jos ne tai, kad su niekuo nesupainiosi Lietuvoje, tačiau ji turi braižą, kuriuo bet kokio skambesio kūrinį automatiškai paverčia menu. Tad albumas „Atgimimas“ – dar vienas jos toks reveransas, kuris yra mano klausomiausias 2021 metų lietuviškas darbas.

  1. DARKSIDE “SPIRAL

Nicolaso Jaaro daugumai, manau, buvo gaila „kurį laiką“ ir apskritai daug kas jį, įtariu, jau buvo nurašęs. Mat po revoliucingo skambesiu darbo „Space is Only Noise“ (2011 m.) jis vėliau kažko tokio sėkme bent panašaus ir nebesukonstravo. Galop, pamatęs, kad ne kaži kas vienam jam gaunasi – po 8 metų pertraukos, į porą pasikvietė seną bičiulį, multi instrumentalistą Dave’ą Harringtoną iš Bruklino, su kuriuo 2013-ais įrašė darbą “Psychic” po projektu Darkside.

Finale, bent man asmenišaki – tai 2021 metų geriausias ar, kitaip, Kultiškiausias darbas. Kada klausai ir jauti bei išgirsti galybę įdomiausių idėjų, sprendimų, posukių, įkalnių ir nuolydžių – tiek garsine, tiek idėjų, tiek melodijine prasmėmis. Kada tai ką girdi gali krikštyti visaip – ir kaip garso kūrinys, ir kaip velkantis gabalas, ir kaip itin vykęs bei glotniai klausomas eksperimentinis muzikinis naratyvas. Bravo, vienareikšmiškai Kultiškiausias 2021 metų albumas.

 


Parašykite komentarą