Visai nenuostabu, jog vis sparčiau besiplečiančioje Lietuviškos muzikos scenoje, bėgant laikui sau vietos rastų ir pakvaišėliai kurių unikalus garsas yra subtiliai apginkluoto triukšmo pasekmė. Šia prasme, Sraigės Efektas į muzikos pasaulį atkeliavo kaip tik laiku ir skoninga, Serdžijo Leonės Spageti Vesterno įkvėpta mada, lygiavertę pagarbą atidavė noizrokui, Swansams ir troškiam stoner roko pasauliui.
Kaip bebūtų, beveik dešimtį metų trunkančioje karjeroje, kvartetas įrodė neišdildomą polinkį pokyčiams. Pokyčiams kurie naujausiame grupės albume “Tik Ėjimas” atskleidžiami melodiškumo, ambijanso ir bendro takelių koncepto emfazėje.
Ko gero vienas įspūdingiausių “Tik Ėjimo” aspektų yra garsų balansas. Sraigės Efektas puikiai suvokia individualių instrumentų svarbą bei pusiausvyrą. Kiekvienas garsas turi nuosavą balsą ir temperamentą tačiau klavišai bei polinkis elektronikai čia užima pirmutinę vietą. Be perstojo vienas ant kito sluoksniuojami garsai sukuria košmarišką dezorientaciją, kurios padarinyje belieka klausyti vokalisto Kristijono Nenartavičiaus odą šiurpinančių vokalų. Beviltiškų pagalbos šauksmų kurių nedrąsus aidas dvejoja palikti laiko užmiršto šulinio prarają.
“Dar
dabar ir čia
Dar
dabar ir čia
Dar
dabar ir čia”
Tekantis laikas, vaikystės ilgesys ir ateities nežinia supa albumo visumą bei flirtuoja egzistenciniu nerimu. Šių konceptų santykis su bėgančio laikrodžio garsais, košmariška atmosfera ir genialiais grupės narių, Agnės Vidugirytės bei Aido Marčėno takelių tekstais sukuria retkarčiais net kiek dusinantį beviltiškumą. “Tik Ėjimas” skamba tarytum tikrasis, pirmas Sraigės Efekto projektas kurio vadelės nuosavo balso bei individualumo rankose.
Grupė leidžiasi dar giliau pragaišties link takelyje “OCD” kuris savo siaubo filmo įkvėptais klavišais bei psichedelika klausytoją skandiną tankiame, industriniame vakuume. Industriniai elementai pasikartoja ir dainoje “Tu Kalbi kaip Jūra” kurios ritminė gitara skamba tarytum Tweez eros “Slint”.
Iš tiesų, instrumentų departamente vyrauja tik meistriškumas, narių Nikitos Dobrotin, Vaidoto Darulio, Karolio Urbanavičiaus bei jau minėto Kristijono Nenartavičiaus dėka. Panašu, jog muzikantus supa nuostabus išradingumo ir žaismingos eksperimentacijos jausmas. Sraigės Efekto klaustrofobijos sukaustytas pasaulis kupinas paslapties ir saldžiai karčios harmonijos. Kiekvienas takelis reprezentuoja introspektyvią dvikovą su savimi ir pabaigoje nekantriai laukiančią atramą.
“Tik Ėjimas” yra daug daugiau nei gudri žodžio “tikėjimas” sandara. Tai vienas pirmesnių, artistiškų pastangų Lietuvos muzikos scenoje kur atsakymai į degančius klausimus slypi daugybėje perklausų, diskusijoje bei introspekcijoje. Čia, sunkiai tvardomas chaosas skęsta jaukioje art-roko migloje, o poetiška pasaulio vizija bunda naujomis spalvomis. Belieka pasinerti į nežinomybę ir priimti retrospekciją kaip seną draugą.