Vėl rezultatyvus savaitgalis kine su skirtingomis patirtimis jame, kurios gula į paprastus, glaustus ir, savaime suprantama, subjektyvius įspūdžius.
STEBUKLAS
Nuo pat pirmos juostos akimirkos, netikėjau tuo, ką sekančią akimirką vis regiu. Ką regėjau? O gi tiesiog tobulai sukaltą Lietuvišką kino juostą. Bene pirmą tokią ir kuo ji tobula, klausiate? Kad, žinokite, nežinau kas yra sunkiau – ar suvardinti visus juostos pliusus, ar rasti tokį dalyką, prie kurio būtų galima šiame kūrinyje prikibti. Vaidyba absoliučiai visų aktorių – stulbinanti; aktorių parinkimas – nepriekaištingas; operatoriaus darbas, kinematografija, garsas, montažas ir šiaip, toks dalykas kaip „detalės“ – viskas čia ant tiek išjausta, iki smulkmenų apgalvota ir nepriekaištingai išpildyta, jog man asmeniškai nunešė vos ne absoliučiai visus kitus iki šiol regėtus LT gamybos meninius filmus. Ir tai tik pirma pilnametražė Eglės Vertelytės juosta, kuriai kūrėja dar ir scenarijų parašė! Ir jei šis filmas nebūtų (pusiau) pramoginio tipo, tai būtų tikrai absoliutus LT kino viršus man šiam momentui. Gi dabar „Stebuklas“ lygiai sėdi mano garbingame trejete kartu su „Aurora“ ir „Sangailės vasara“.
Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: bene pirma Lietuviška kino juosta be priekaištų.
UŽBURTAS RATAS / WONDER WHEEL
Esu trijų režisierių fanas. Neperesniausiai tapau Christopherio Nolano gerbėju, tada jau šimtą metų dievinu Alejandro González Iñárritu ir štai trečiasis, kurį seku gana seniai yra Woody Allenas. Ir kaip smagu, kad senukas darbuojasi it muilo operų scenaristas, t.y. kepa filmą po filmo ir galo tam regis nematyti (sveikatos ir ilgiausių jam). Dar geriau yra tai, kad jo kūryba – retai nuvilia (tik „Mėnesienos magija“ ir „Aukštuomenės klubas“ buvo silpnoki jo bandymai per kokius pastaruosius 10 kūrybinių metų). „Užburtame rate“ eilinį sykį žiūrovas yra įsukamas ir nepaleidžiamas nuo pirmo iki paskutiniojo kadro. W. Allenas kaip visada į savo projektus pritraukia ir gausų būrį žvaigždžių, ir netikėtų atradimų. Šioje juostoje tas atradimas – tai ‘n syncas Justinas Timberlake‘as, kuris žiūrėjosi tiesiog puikiai. Gi jo porininke tapo ne bet kas, o Oskaro laureatė Kate Winslet, kuri buvo pagrindinė juostos ašis ir tiesiog nepakartojamai suvaidino į gyvenimo negandų užburtą ratą patekusią vidutinio amžiaus moterį. Filme taip pat vaidina senas vilkas Jamesas Belushi, naiviojo veido savininkė Juno Temple, bei „Sopranai“ (!) Tony Sirico su Steve Schirripa. O visa kita – standartiškas ir klasikinis Allenas, kur visokie operatoriaus darbai, kinematografija, garso takelis ir t.t. – aukščiausiame taške.
Įvertinimas: 10/10
Verdiktas: Viena įsimintiniausių 2017 metų kino dramų, kuri yra privaloma ne tik W. Alleno gerbėjams.
KVADRATAS / THE SQUARE
Šių metų Kanų kino festivalio filmas numeris vienas. Tad klausti „ar jis geras?“, atrodytų, turbūt net nereikia. Nes ir Oskaras, greičiausiai, jo rankose. Kita vertus klausimas – „kokio tipo filmai tau patinka?“ – suponuoja tavuosius prioritetus ir tas klausimas visada yra atviras, bei, žinoma, pats svarbiausias. Man asmeniškai tai nebuvo „mano filmas“, nors ir nelaikau savęs buku stačiakampiu (o kas save tokiu laiko?). Kodėl? Nes šis filmas man pasirodė be išreikšto akcento, ko padarinyje labiau operavo smegenis, nei ėjo į širdį. „Kvadratas“ kaip ir yra komedija, tačiau draugauja ir su kriminalu. Be to, juosta miegojo su filosofija, nors buvo pastebėta ir su didaktika. Taipogi siurrealizmas yra „Kvadrato“ pusbrolis, o pusseserė – drama. Tad atrodytų – labai cool, ar ne? Koks įvairiapusis, spalvingas ir kitoks kūrinys! Laužantis standartus, modernus ir turtingas. Bet juk dar yra sakoma – kas per daug, tas nesveika. Bei, kai nėra išreikšta kažkokia viena linija – gaunasi palaida bala. Tarkim, jei „mano“ visų laikų filmai yra nuo „Cafe de Flore“, „Magnolia“, „Crash“ iki absoliučiai visų, straipsnyje jau minėto, Alejandro González Iñárritu kūrybos vaisių, kur dominuoja išreikšta pagrindinė ar tema, ar žanras, ar stilius ir t.t. – tai šis efemeriškas „visko po truputį“ kūrinys – tiesiog nėjo širdin ir taškas. Bet čia tik eilinė subjektyvi nuomonė (kaip ir visa ši apžvalga) ir į ją tikrai nebūtina atsižvelgti.
Įvertinimas: 6/10
Verdiktas: kaip kam.
https://www.youtube.com/watch?v=zKDPrpJEGBY
SUBURBIKONAS / SUBURBICON
Ėjau į juostą, nes kūrybinis jos kolektyvas – daugiau nei įspūdingas. Režisierius George‘as Clooney‘is, brolių Joelio ir Ethano Coenų scenarijus, o vaidina Mattas Damonas, Julianne Moore, Oscaras Isaacas ir kt. Filmas pasakoja apie utopinį miestelį Amerikoje 60-taisiais, kuriame visi gyvena it atvirutėje, t.y. taikiai, su šypsenomis, be nusikaltimų ir streso. Tačiau, jau įžanga suponuoja būsimą gilią idilės žaizdą – miestelio naujakuriai juodaodžiai priimami, kaip priklausoma JAV (ir anais laikais, ir dabar) – ne itin svetingai. Šalia to, siužete, pajungiama sukta vienos šeimos kriminalinė istorija ir filmui galutinai įsivažiavus, gali aiškiai jausti brolių Coenų rankeles. Trumpai išsireiškus – juostoje parodoma Amerikietiškos svajonės butaforiškumas, paralelėje jį gretinant su ironiška rasizmo linija, kuri pasitarnauja ir kaip pulsuojantis kylančios įtampos krūvis. Apibendrinant – neblogas laikas kine, kad ir kaip prastai kritikų kūrinys buvo įvertintas.
Įvertinimas: 7/10
Verdiktas: mano nuomone, nėra viskas čia taip blogai.
NUTRŪKĘS NUO GRANDINĖS / BULLET HEAD
Pažiūrėjęs juostą, likau nesupratęs ką joje pamačiau, kas norėta ja pasakyti, ar apskritai koks jos tipas. Kaip ir su „Subrubikonu“ – kolektyvas čia yra iš ties šarmingas – tai Johnas Malkovicius, Antonio Banderasas, bei Adrienas Brody‘is. Galima sakyti – trys muškietininkai, plius su D‘Artanjanu Rory Culkinu po ranka (jaunesnysis, „liūdnai“ žinomo, Macaulay‘aus Culkino brolis), kuris čia suvaidino narkomaną (ironiška, žinant vyresniojo brolio likimą). Juosta pasakoja kaip trys nusikaltėliai slapstosi sandėlyje-angare nuo policijos ir viskas ko reikia, kad jie išeitų ramiai su laimikiu, tai sulaukti ryto. Bet tada, iš nežinia kur, pasirodo Antonio Banderasas su koviniais šunimis ir prasideda nesąmonės. Juostoje mėginama iškelti amžinuosius žmogaus tragizmo klausimus, per „nelaimingos vaikystės“ prizmę, bet tai tik epizodinis juostos elementas bendrame kriminalinio / kovinio filmo kontekste (Rory Culkino personažas, per kurį ši analizė eina, po pusės filmo miršta nuo perdozavimo – atsiprašau už spoilerį). Keista, kad tokie šarmingi aktoriai sutiko vaidinti šioje juostoje, nes nieko ypatingo joje tiesiog nėra – nei tai stiprus kriminalas, nei tai įtemptas trileris, nei tai kietas kovinis filmas. Kita vertus, visi trys pastaruoju metu ir negali pasigirti itin įsimintinais vaidmenimis, įsimintinose juostose.
Įvertinimas: 4/10
Verdiktas: nei tai šis, nei tai tas.