Į Keistuolių Teatro retrospektyvos spektaklį „Edis Agregatas“ ėjau visiškai aklai. Absoliučiai nežinojau ką gausiu, o ir važiavau į jį labiau dėl tokio dalyko kaip „patirtis“, nei dėl kažkokio ten galimo katarsio patyrimo (prieš viską net neskaičiau anotacijos, ką šiaip esu įpratęs daryti). Nors, kita vertus, žinojau viena – Keistuolių Teatre gaunama patirtis bus absoliučiai kitokia nei mūsų didžiųjų grandų spektakliuose (Koršunovas, Nekrošius, Varnas ir t.t.) ar juo labiau, nekalbant, apie tokius komercinius ir meninės vertės ne itin nešiojančius, kaip kokio Domino teatro produktus. Tad kaip gi ten su tuo premjeriniu „Edžiu“?

Į minėtųjų didžiųjų grandų spektaklius einu tik labai išskirtine proga ir taip darau, nes man paprasčiausiai ne itin patinka kokia forma jie yra pateikiami. Man, kaip jautrios psichikos žmogui, nepatinka, kad ten plius / minus 3 valandas spektaklio metu turi klausyti kaip aktoriai… RĖKIA. Ne išsako ar juo labiau ten deklamuoja dialogus / monologus, o ištisas 3 valandas rėkia, taškosi, daužosi, skeryčiojasi, raitosi, blaškosi po sceną it koks Joy Division ar Depeche Mode vokalistas. Keistuolių Teatro „Edyje Agregate“ viso to nebuvo. Bet ir nebuvo „Žalias vynas ne vanduo, o studentas ne piemuo“ – kas daugeliui, kaip stereotipas, asocijuojasi su Keistuoliu Teatru.

Buvo tai, ką galima konglameruoti tokiais žodžiais, kaip: gyva muzika, originali scenografija, kostiumai su didele kūrybine investicija. Na, ir dar kaip papildymai – viską vainikavo šilta, optimistiniu polėkiu alsuojanti vaidyba, bei, žinoma, spektaklio pasakojama istorija ir misija. “Agregatas” prasidėjo muzikiniu išstojimu. Kokia muzika lydėjo žiūrovą viso vyksmo, trukusio kiek daugiau nei valandą, metu! Atliko ją vos ne visi (10 ar kiek?) aktoriai ir kaip minėjau – jokių sąsajų ji neturėjo su senaisiais Keistuolių Teatro šlageriais. Pirminė iššokusi mintis ar paralelė gyvo garsyno šio spektaklio kaip asociacija buvo, kad ir vėlyvieji Pink Floyd.

Kostiumai yra antras ypatingasis veiksnys „Edžio Agregato“ benefise. Tema jų – steam-punk estetika, romantika ir puošnumas. Lietuvoje tapo įprasta, kad meno žmonės skundžiasi atsainiu valstybės organų požiūriu į jų veiklos sritį, ko pasėkoje negaunamas finansavimas ar parama įvairiems aukštos klasės kultūriniams projektams. Ir ką gi, nežinau iš kur, kaip ir kokiu būdu, bet Keistuolių Teatras yra pavyzdys, kad mažiau rėkaujant ar reikalaujant – viskas įmanoma kone aukščiausia klase, su turimais ribotais finansiniais ištekliais. Kostiumuose, kiek įžiūrėjau, fotografuodamas spektaklį iš pirmosios eilės – viskas iki mažiausios detalės alsavo posakiu „God is in the details“. Pradedant futuristiniais apavais, spalvingu garderobu, galvos apdangalais, baigiant, veidą puošiančiais akcentais, kaip šukuosenos, makiažas ar priklijuotais ūsais su barzdomis.

Pačioje spektaklio pradžioje maestro Aidas Giniotis, kaip įžanginį žodį tardamas, susirinkusiųjų paprašė, kad kol yra šansas nepastebėtiems – „palikite salę, nes spektaklis bus apie nieką, ir šiaip greičiausiai nesuprasit jūs čia iš vis nieko“. Ir iš ties – įvairiausių istorijoje panaudojamų simbolių, atskiromis dalimis dėstomos fabulos, pasitelkiamų įv. spec. efektų, bei kitų dalykų, čia buvo tiek daug, kad net galima sakyti, tai buvo žongliravimo visu tuo šou (beveik kaip cirke, tik ne klouno atliekama, o kokio lynu vaikščiojančio artisto su pirotechnika). Gi tie kurie ne fotografavo, o turėjo galimybę įdėmiai žiūrėti spektaklį – ko gero, jei ne viską, tai bent esmę pagavo. Gi man teks seansą kartoti – jau pakviečiau į spektaklį šeimyną.

…nes „Edis Agregatas“ tai, kaip ir visi Keistuolių teatro kūriniai – ne tai, kad skirtas visai šeimai, kiek optimizmu, gera valia ir pozityvia nuotaika žaidžiantis muzikinis šou, ko pasėkoje ir jaunai sielai jis nekenksmingas, o ir vyresnėliams čia bus daug ko smegenimis skaniai sukramtoma, suvirškinama ir šiaip atrandama. Čia nerasite, ankščiau minėtųjų, kitų teatrų demonstruojamo „rėkavimo“, kaip ir noro šokiruoti žiūrovą savo purvinu turiniu ar tokiais pačiais dialogais. O po spektaklio greičiausiai išeisite su veidą puošiančia šypsena ir šiaip pakilia bei optimistine nuotaika.

“Edis Agregatas” – tai savo tonacijomis spalvingas, muzikaliai gilus, temiškai ne vienam aktualus ir, kuo pasižymi visi Keistuolių Teatro spektakliai, tiesiog pakiliai nuteikiantis muzikinis teatro šou.