Ankstyvas rytas. Gaudžia ūkanose skęstančios bažnyčios varpai, o link jos, siauromis akmenimis grįstomis miestelio gatvelėmis, traukia brangūs parapijonys. Romano rašyti nesiruošiu, bet būtent toks vaizdinys išnyra prieš akis išgirdus pirmąjį naujojo Ulver albumo „ATGCLVLSSCAP“ kūrinį „England’s Hidden“. Kam jau kam, bet šiems norvegams tikrai galima lipdyti garsovaizdinės muzikos kūrėjų etiketę.
Nežinau ar tų skalambijančių varpų, primenančių „Not Saved“ iš 2001 m. EP‘ako, inkorporavimas turėjo kažkokią aiškesnę prasmę grupės narių galvose, bet man tai tiesiog puikus simbolinis aktas. Savotiškas kvietimas į muzikines mišias, kvietimas suklusti valandai ir dvidešimčiai minučių šiame visur skubančiame pasaulyje.
[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=9UkJWIfPp_4[/youtube]
Albumą sudaro dvylika kūrinių, tiek kiek zodiakų ženklų, kurių pavadinimų pirmosios raidės tapo šio darbo pavadinimu. Naujojo vilkų įrašo išskirtinumas tame, kad viso albumo pagrindu tampa ne studijoje įrašytos naujos kompozicijos, bet koncertinė medžiaga. Nors live įrašų buvo ir ankščiau. Daugelis prisimena „Live at Roadburn“ ar koncertą Nacionalinėje Norvegijos operoje. Tačiau pirmuoju atveju atlikti 7 dešimtmečio grupių koveriai, o antruoju – leidinys buvo orientuotas į DVD ir Bluray formatus, o CD atliko tik priedo vaidmenį. Be to daugelis kurinių nebuvo drastiškai peraranžuoti ir menkai nukrypo nuo albumuose girdimų versijų, todėl tai ką šiemet pateikė Ulver yra sąlyginai naujas žingsnis jų kūryboje.
Didžiąją dalį „ATGCLVLSSCAP“ turinio sudaro naujai aranžuotos kompozicijos, iš įvairių grupės tarpsnių, alsuojančios koncertine spontanika ir laisve. Nuo niekad gyvai iki tol negroto „Nowhere/Catastrophe“, iš mano numylėtojo „Perdition city“, įgavusio „Nowhere (Sweet Sixteen)“ pavidalą. (Tarp kitko, bet apie šį naujai suskambėjusį kūrinuką grupės multiinstrumentalistas Danielis O’Sullivanas ansamblio spiritus movens Kristoffer Ryggui sakė, kad tai vienas popsoviausių kada nors įrašytų Ulver kūrinių galinčių pretenduoti į grupės a-ha repertuarą.) Iki mistiško „Glamour Box (Ostinati)“ iš „Messe I.X-VI.X“ perteikimo „Glammer Hammer“ kūne, ar visiškai smegenis į šipulius ištaškančio krautrockinio „Cromagnosis“.
Sutalpinti šio albumo turinį į žanrinius rėmus, bent jau man, yra sudėtinga. Gal koks muzikinio pasaulio Prokrustas ir įvykdytų šią misiją be priekaištų, bet tikrai ne aš. Kiekvienas bent ausies krašteliu palytėjęs Ulver kūrybą ar girdėjęs apie metamorfozėmis nusėtą grupės kelią supranta, kad turime reikalą su muzikinių stilių mikstūra, kurioje skirtingomis proporcijomis išnyra rockas, ambientas, klasikinė muzika ar dar velniai žino kas. XXI amžiuje vargu ar beįmanoma kurti muzika kaip tabula rasa. Tiek kūrėjas, tiek klausytojas sąmoningai ar pasąmoningai yra veikiami tam tikro fono iš praeities. Atsiveriančios sąsajos gali padėti suvokti būsimam klausytojui kas glūdi šiame kompakte. „ATGCLVLSSCAP“ panardina mus minimalizmo genijaus Steve Reich aiduose, nukelia į krautrocko pavergtą Vokietiją, užlieja Brian Eno ambientinėmis bangomis ar net priverčia pajusti Arvo Pärt sakrališkumą. Tačiau tuo pat metu viskas dvelkia sunkiai verbališkai apibūdinamu, grožiu ir beribiškumu alsuojančiu ulveriškumu.
Norėtųsi tikėti, kad toks neapibrėžtumas paskatins žingeidų klausytoją savo grojaraštį papildyti šiuo albumu. O pačiam belieka nukelti kepurę prieš Ulver už šį puikų, įvairialypį, labai vientisai skambantį albumą, kuriame meistriškai persipina naujai atgimę ankstesnės kūrybos vaisiai su dar negirdėtais naujais grupės eksperimentais.
P.S. Viename savo interviu K. Ryggas prasitarė, kad naujojo albumo muzika, tai muzika nakčiai. Prasukęs naująjį įrašą ne vieną ir ne du kartus galiu tam tik pritarti. Siekiantiems pajusti visą „ATGCLVLSSCAP“ esybę primygtinai rekomenduojama albumą klausyti naktį.
