Reto mano kartos jaunuolio paauglystė praėjo be spuoguoto maišto, kurio esmine ašimi dažnam pažintis su sunkesne muzika. Dažnam būtent Slipknot tapo ta laikino maišto forma. Euforija ir orgazmas ištiko daugumą vos trečią ar antrą dešimtį skaičiuojančių jaunuolių, kuomet dar pernai metų rudenį buvo paskleista žinia apie sausį Lietuvą aplankysiančius „babūnus“.

Į „Siemens“ areną šį kartą buvo mestos didesnės apsaugos pajėgos su policijos patruliais priešaky, kurie priminė apie neseniai vykusį teroristinių aktų vajų Paryžiuje. Tačiau, kaip matysime koncerte eigoje, dalyviams pavyko ir nepavojingų petardų prasinešti, kurios „užkurtos“ grojant finaliniams gabalams. Bet apie viską nuo pradžių.

Su ne ką mažesniu entuziazmu pasitikta žinia apie apšildančiuosius atlikėjus, kuriais tapo puikiai pažįstami amerikiečiai Suicidal Tendencies. Muzika kaip muzika, o pasirodymas taip pat. Aktyvių ir labai amerikietiškai atrodančių thrashystų, panašu, kad jaunimas nesuprato. O ir garsas nemaloniai užgulė ausis. Apšildantysis pasirodymas jokiu būdu negali perspjauti pagrindinio. Tuo buvo galima įsitikinti ir šį kartą.

Nors grupė Vakarų Europoje ir žinoma pakankamai neblogai, tačiau didesnę reikšmę neabejotinai turi vyresnės kartos atstovams, kurių koncerte knibždėjo vos vienas kitas. Panašu, kad tas „vos vienas kitas“ keturiasdešimt ar daugiau eurų aukojo būtent dėl šios grupės, o pagrindines vakaro grupes stebėjo iš koridoriaus. Kas artima senam, tas svetima jaunam ir atvirkščiai. Bet koks skirtumas.

Slipknot yra viena iš tų grupių, kurių koncertams reikalingą dekoracinį “šlamštą” tempti reikia keliomis fūromis. Nenuostabu, kad didelės užuolaidos uždengė sceną dar likus pusvalandžiui iki pasirodymo. Kaip ir buvo galima numanyti, po pusvalandžio atsidengė scena ir prasidėjo šiurpių vaizdų ditirambos. O ant scenos pasirodžius puikiai pažįstamiems kaukietiems vyrukams raudoti pradėjo net ketvirtą dešimtį įpusėję jaunuoliai.

Šou paliko įspūdį net tokiam visko mačiusiam „zanūdai“ kaip aš. O veiksmas prie scenos buvo toks, kokio  pavydėti gali dauguma festivalių ar atlikėjų. Panašu, kad iš devynių kaukių sudarytas kolektyvas sukūrė  vieną įspūdingiausių Lietuvoje kada nors buvusių šou. Skambėjo visi esminiai hitai, o dainas lydėjo iš ties nuoširdūs grupės lyderio žodžiai publikai.

Po paskutinio akordo, dainos „Spit It Out“, kurios kulminacija tampa minios pritūpimas, traukėme namo.  Vidinis metalistas liko išduotas, tačiau išorinis hipsteris liko patenkintas tuo, ką matė tą vakarą scenoje. Gaila to, jog grupė Lietuvą aplankė savo karjeros saulėlydyje, tačiau net blėstantis populiarumas nesutrukdo sukurti kokybiškų, įsimenančių ir įspūdingų šios grupės pasirodymų. Blizgučių buvo daug, tačiau ir be jų grupė patvirtina seną tiesą, kad svarbu ir tai, kas už fasado.

Foto autorius: Maksim Borisenko